Aš... pamačiau vieną žmogų, o dabar tas pamatymas man vis išlenda svaigimais iš serijos "o galėtų būti" :(

bijau, kad ir Skardis negalės man daug kuo pagelbėt...

pirmiau atsitinka, tik vėliau suvoki. kartais tai būna liūdnai lemtinga.. nors ne, negali būti tai. tik paryškina

jis toks buvo panašus.. kaip kokia durnė, dar vis gaudau žmones su panašios spalvos maškėmis ar šiaip dviračiais. eina šikt...:X
o aš lėkčiau, skrisčiau, kol išsilydytų smegenys! bet užlūžo SKardis, vėl reik kažkaip tempti iki ryto.
taigi nėra kam ūžt mano smilkiniuose, taigi jie staugia nebučiuojami. bet su Skardžiu, kaip nors adaptuosiuos.

viskas. dviratis. nebe mažvaikė.

o dviratis?

trys.

dar vienas. kas dabar? mano diena virsta laiškų rašymo popiete.

jau vieną dalyką padariau. koks kitas?

ir nesuprantu, ir negirdžiu: ką gi man dabar lemta daryt?