labai neteisingai gyvenu.

asfalto vaikas. absoliuti vilnietė.

skelbiu šlaistymosi* sezoną. galim pasivalkiot, tik ne tada kai karšta.

*- įvairiausiomis formomis: nuo bastymosi po miestą bekalbant arba tylint galop su alaus bu arba be iki drybsojimo (?) žolėje; kūl būtų skaityt knygą kartu pavėsyje (!); galim varyt į šmc ar kitų vaizdinių medžiagų sutelktuves turinio peržvalgų; į ALFą žiūrėt gerų filmų; kalbint girtuoklius; į turgų kokį pirkt nematytų dalykų ar į kokią litexpo parodą? arba į intro paklausyt elektrūškės, arba pasimalt su dviračiais kur nors. ar šiaip prie upės pasėdėt. na ir aišku galit savo sugalvojimus siūlyt.

viskas. dabar eisiu skaityti knygą. kažkada būdavo gerokai dažniau ramu. kartais- net keletą dienų iš eilės. būdavo vasara, eidavau pas draugę viršun: ji grodavo, aš skaitydavau jos knygas, o kai pagrodavo truputį pažaisdavome ir tada vėl ji grodavo, o aš skaitydavau. ir šviesdavo saulė jos kambaryje. taip turbūt ir instaliavo į mano smgenis vieną iš pačių maloniausių dalykų pasaulyje- o gal tik jį paryškino, nes muziką mėgau nuo pat vystyklų, o skaityti man taip pat patikdavo.

dar man labai patiktų skaityti knygą kartu su jaukiu žmo. labai to laukiu, turėtų būti didelis didelis gėris ir ramuma.

taip. kartu skaityt knygą.

eikit sau. būti manimi tikrai nėra lengva. :(

:( me patempus lūpą

pradžia: 12 h
atvykimas: 6 h