nauja pradžia: kosmodrome.

o gražiausia žmoguje-
tai ta neviltis, į kurią jis vis tiek
anksčiau ar vėliau
atsimuša.

jos akivaizdoje
visi lygūs.

ir vergai ir tironai
darbo- ir alkoholikai
pseudogotiniai šikšnosparniai ir
majonezą su batonu valgantys žalmėlyni pankai.

o tada, jau sunkumų nebelieka
nei džiaugsmo, nei lengvumo,
liekame gryni aš, gryni mes.

ir atsiveria nepasiekiamumo tolis,
mėlynos tolis, ir tas horizontas
nuo kurio bėgame kasdien-
kiekvienas savo būdu.

teks pradėti iš naujo.

would you like to restart now?

mh...

kokių kartais būna kaimynų (:

on the way to myself

nejaugi taip neįmanoma išsikepti sausainių sau?

norėčiau dar kartą perskaityti dorianą, bet kad nebūčiau jo skaičiusi 8| noriu šlaistytis, dar kartą ir dar kartą ir bele kiek šlaistytis kol paeisiu, o tada skristi, tada kartu skristi, naikinti, griauti, suprasti, panirti, sprogti ir susprogdinti, ir tada būtų viskas.

ir prasidėtų iš naujo.

viskas. vėl jau reikia būt savimi, su niekuo nedraugaut ir niekur nesibastyti [; bent jau kurį laiką, pvz. iki pirmadienio. (: