.even if I say "It\\\'ll be allright still I hear you say you want to end your life"

Skaudu, kai brangūs tau žmonės užsimerkia ir nenori matyti jokios kitos tiesos, tik savąją.
Totalus krachas alma matter.
Ir taip - gelbsti tik pokalbiai. Atviri, ilgi ir nuoširdūs. Aš dar galiu kalbėti. O kai kurie dar sugeba išgirsti.

Druska ant tavo lūpų.

Life is too short to wake up with regrets.
Love the people who treat you right.
Forget about the ones who don't.
Believe everything happens for a reason.
If you get a second chance, grab it with both hands.
If it changes your life, let it.
Nobody said life would be easy.
They just promised it would be worth it.


Friends are like balloons.
Once you let them go, you can't get them back.
So I'm gonna tie you to my heart so I never lose you.

Pakankamai ilgas bučinys kur kas geriau nei kramtoma guma normalizuoja rūgščių pusiausvyrą burnoje. Jei kiekvieną kartą pavalgę bučiuositės, smarkiai sumažinsite karieso riziką.

Parengta pagal alfa.lt specialiojo korespondento Don Žuano de Marko pranešimus.

Diena, kai eidamas gatvėmis šypsausi. Net eidamas gatve, kurios paprastai nekenčiu, kurią mielai pervadinčiau Prekijų ar Suvenyrų ar Ženkliukų, nes dabartinis - Pilies - jai akivaizdžiai netinka. Senamiestis pilnas skelbimų, kviečiančių į naujosios sąjungos - Donskio su Happyendless - koncertą! Hm, labai noriu išgirsti, kaip Leonidas trauks power forever. Net ant paveikslų prie Užupio konstitucijos užkabintas toks plakatas. Norėjau bent vieną nukabinti, bet kažkodėl susilaikiau. Ir pasigailiu nepaėmęs fotoaparato, nes akis fiksuoja daugybę gerų vaizdų ir tiesiog suspaudžia fotografo mėgėjo širdį. Bet... who gives a damn? Šiandien net kaitra nenervina, nes tai viena pirmųjų tokių karštų dainų. Niujorko Centriniame parke Saulėtekyje pilna nuogalių. Vasara!

Gegužė. Dienos, kai mano sarkazmas išlenda labai netinkamu laiku. Ir žmonės man pradeda sakyti "tu man nebepatinki". Kai nuo mano paties kandumo supykina, gelbsti tik kava su obuoliais. Ir dar toji įsivaizduojama (prisimenama) trobelė miško erčioje. Vis dar ją statau. Nors ne, turbūt tik tariuosi tai darąs. Ir menamas šuo nelyžteli mano batų man grįžus iš miško pilna pintine grybų. O juk iš tiesų nekenčiu grybavimo. Ir iš kamino nevirsta beržinių pliauskų dūmai, nes jo paprasčiausiai NĖRA.

Nėra. Bet vis pamirštu. Pamirštu neprisiminti.

Jeigu jau kunigas gali žudyti... Dievo nėra.

http://www.youtube.com/watch?v=ZfwtnRxIjfU

Groteskas, sarkazmas, cinizmas ir jų ištikima kekšė ironija.

Išeinu į balkoną, Priešais - Majamis. Na gerai jau, gerai, Vilnius. Ir vis dėlto everything's magic. Kriokdamas rieda vielabraukis.

Man kylančios asociacijos baisiai keistos. „Ei, tas vaikinas panašus į Tomą”. „Visai ne.” Ir tik vienąsyk man pritarė.

„Tas senukas neša į Navicką!”. „Aha, tikrai.” „Debilai, tai juk ir yra Navickas!”