Rytoj numatomas lietus su pragiedruliais, tad diena nebus tokia bloga, kokią ją regėjome sapne

Gegužė. Dienos, kai mano sarkazmas išlenda labai netinkamu laiku. Ir žmonės man pradeda sakyti "tu man nebepatinki". Kai nuo mano paties kandumo supykina, gelbsti tik kava su obuoliais. Ir dar toji įsivaizduojama (prisimenama) trobelė miško erčioje. Vis dar ją statau. Nors ne, turbūt tik tariuosi tai darąs. Ir menamas šuo nelyžteli mano batų man grįžus iš miško pilna pintine grybų. O juk iš tiesų nekenčiu grybavimo. Ir iš kamino nevirsta beržinių pliauskų dūmai, nes jo paprasčiausiai NĖRA.

Nėra. Bet vis pamirštu. Pamirštu neprisiminti.