Šalta,niūru... Keista, bet ir čia stengiuos įžvelgti ką nors gražaus ir gero... Mane guodžia tik tai kad šiandien geriau nei vakar (o gal ir ne.. na oro atžvilgiu taip) ir rytoj... :) Šiandien yra šiandien... Gyvenu dabar... Nebenoriu gyventi prisiminimais apie tai kas buvo gera... Reikia eiti pirmyn... Užteks...

Mieli tie kareivukai... (:

Šalta... Brrr Nebenoriu į lauką :/

P A V A S A R I S ( :

širdis, sudaužyta į tūkstančius mažų dalelyčių, skausmas ir ašaros- mano kasdienybė darosi... Tik kažkaip tie daugų smūgiai mano sielai visvien dar vis skaudūs... Na, jei dar galima tuos bejausmius žmones vadinti draugais. Logiškai pagalvojus aš tikrų draugų neturiu, nebeturiu, neturėjau... O man sunku, sunku gyventi tuščia širdim. Širdim, be žmonių, be šypsenų, vilties, tikėjimo, svajonių... Bejausmiai žvilgsniai... Pyktis... Gyvenimas be prasmės, gyveni tam, kad gyventum... Kad egzistuotum...

Skausmas...

Pavasaris... Švelnūs saulutės spinduliai glosto mano veidą... Gera, miela, gražu... Aš šypsausi, ir vėl šypsausi... Man gera ir vėl man gera :) Myliu pavasarį, myliu gyvenimą!

Užsidengiu akis... Bėgu... Pravirkstu... Nebegaliu... Aš tiesiog nebegaliu... Bėgu tolyn tikėdamasi pasiekti galą, bedugnės kraštą, bėgu... Tačiau kelias mane nuveda tik iki ežero... Suakmenėju. Ežeras suakmenėjęs kaip ir aš, tačiau tas mėnulio spindesys jo ledinėje širdyje... Nejučiom pradedu šypsotis. Gražu. Aš jaučiu, matau, girdžiu... Bet netikiu, nebetikiu tuo ką matau... Tai iliuzija, bandau tuo save įtikinti... Vėl pravirkstu... Mano gyvenime nieko nėra tikro: draugai, mylinčių žmonių žvilgsniai... Viskas iliuzija! Iš tiesų nieko nėra... Nebėra... O gal net ir nebuvo? Ko gero... Keistai liūdna... Akys pavargo nuo ašarų... Tačiau verkiu tikėdama, kad bus geriau, kad palengvės... Bet taip nėra niekas nesikeičia... Tas pats niūrus pasaulis... Tie patys niūrūs žmonės... Tos pačios iliuzijos...

"Kai tu salia as galiu svajoti..." Ir Tavo dangus tampa mano dangumi su spalvotais kvepianciais kaip vasaros pieva debesim... Kai tu salia mano sirdis virsta Tavo sirdim jos plaka kartu ir jau niekas nebegali ju isskirti... Ir as paskestu Tavo glebyje... Po zvaigzdetu dangum... Gaila, gaila kad Taves nera... Tu tik iliuzija... Mano mylima iliuzija... Taves nera ir ko gero nebus...

Zmogus... Tiki savo siela, tiki savimi tiki TAVIMI...