Tas duetas rašantis ilgus komentarus,
ilgus kaip traukinio bėgiai iš Šiaulių į Rygą
yra du sulipę vienas kitą čiulpiantys čiulpinukai.
Duetas laidantis komentarus ilgio
sulig medinėm kluono sijom ir kanapine pakaruoklio virve.
Blogiausia, kad viena
iš save čiulpiančio čiulpinukų yra tik bevaizdė pastilė,
o kitas pasisavinęs masonų simbolį.
Sąjūdžio simbolį. Dolerio ir atlygio už vargą simbolį.
Šių simbolio vagis šiuomet tik save čiulpiantis čiulpinukas
lipa ant pastilės pečių ir naktinėje Aušros
alėjoje tūxtančio bei vieno praeeivio akivaizdoje iš pastato apkaišyto glotniai
nugludintais juodais šonkauliais lupa simbolių prototipą - akį.
Išlupa iš pastato ir įstato pats sau. O tada, kad
laikytųsi aplieja savo akiduobę lydytu
stiklu. O gal lydytu sviestu.
Dabar duetas eis rašyt ilgų litanijų
pusiau taisyklinga anglų, pusiau kliedesių persunkta lietuvių kalba
kiekvienas už save:
mes save čiulpiantys čiulpinukai ir aš pastilė, \\\\\\\'i was born and bred in a tiny, low-ceilinged ground-floor apartment.\\\\\\\'
Gimiau ir užaugau mažame,
žemalubiame pirmo aukšto bute.
To kas atkliedima yra atsakymas į tai kas yra klausimas,
šio miesto svaigulių sąvadas
Mes imame kliedėti rūką.
Nes pastilė ir aš čiulpinukas
panyrame į priemiesčių miglą.
Į pieną šiame juodame pastate.


karantinas


