Trumpuma

Aš už trumpus eilėraščius. Ir ne tik, taip pat už trumpus apsakymus, romanus ir pjeses.
Manau jau greitai užteks parašyti vieną žodį kokių septynių šimtų psl knygoje ir skaitytojas pats turės jį susirasti, po to susikurti siužetą ir jį atpasakoti kokiame nors viktorinų žurnale. Geriausias variantas laimės bravo ledų porciją.
O teatre bus vaidinamos vienažodės pjesės - susirinks penkiolika aktorių, vienas pasakys žodį, kiti dailiai šoks ir dainuos, kažkas mirs, dar kažkas pasibučiuos, žiūrovai miegos arba gers bufete konjaką, vyraus visuotinė santarvė ir kultūros nuojauta.

(Muzika irgi galėtų sutrumpėti iki minimumo.)