SKANIOS JUMS KAVOS, BABRUNGAI...

Užverčiu aną puslapį ir manau, kad panašių dienoraščiui neprireikės daugiau.
      Linkiu sėkmės visiems, kuriuos vienaip ar kitaip minėjau. Būkite laimingi! Net tikiu, kad šitas laikas irgi nepraėjo veltui. Na, pagyvensime - pamatysime.
      Nuoskaudos yra nuoskaudos. Su jomis kaip ir guzais, nelabai patogu žmogui gyventi. Tik sakau, kad į žmones, persisvėrusius per 20 metų, nereikėtų žiūrėti kaip į piemenis. Amžius dar labai jaunas, bet  jis labai tinkamas  būti pamatams, ant kurio statomas visas žmogaus gyvenimas. Ir Babrungui parašiau:
„(...) manyje nėra pykčio ir pasakiau tai, ką pasakiau, kad susiprastų, pagalvotų. Juk jau jaunystė čia tokia, kuri neretai tarnauja prie altorių, priiminėja iš žmonių išpažintį ir dalija Šv. Sakramentą, sakykim, Dievo kūną kitiems“
Na, žinoma, tiems kurie ateina į  bažnyčią, panašiai kaip  mes į RAŠYKUS
    Beje, Babrungai, skanios  Jums kavos...

    Pranas Karlonas.