Šauksmas. Juozas Macevičius, Vilnius, 1975

Patikėk,
dar vasara pabus,
nors jau plaukia debesų laivai,
nors jau meta gelstančius lapus
pakelėm kaštonai ir klevai.

Patikėk,
dar džiaugsmas aplankys
jo tiek metų laukusius namus
ir, nuskaidrinęs pavargusias akis,
jis ilgai, ilgai viešės pas mus.

Patikėk,
dar meilė suliepsnos
didelė, prasminga ir švari,
nors ne vidury šviesios dienos,
o pačiam pačiam pavakary.

Aš tikiu,
dar viskas priešaky.
Ir neabejoju tuo nė kiek.
Nežinau tiktai -
ar tu tiki?
Jeigu netiki, tai patikėk.

(psl. 88)