SAKYK, ŠVENTOJI

Kovas 2010
  teka 06:00
leidžiasi 18:49
ilgumas 12.49

  Pilnatis
15 mėnulio diena

        Šiandien 3°C / 8°C, trumpai palis
        Rytoj 3°C / 12°C, gali palyti

      30
      ANTRADIENIS
Gvidonas Virmantas Meda Ferdinandas

A. ČECHOVAS. Moterys be vyrų draugijos vysta, o vyrai be moterų – kvailėja.
AŠ. Tie, kas girdi, kaip verkia tinginio valgoma duona, matyt, Dievo ausis turi.
Iš mūsų prietarų: Jei smakras apvalus pas vyrą ir moterį, tai pirmas  gims berniukas: jei smakras vieno kurio arba abiejų skeltas, tai pirmoji gims mergaitė.

Lietuvių kalbos specialistai įspėja:bėda jei į jūsų pašto dėžutę skrieja SPAMAS. Elektroninės ŠIUKŠLĖS taip pat nedžiugina, bet jas lengva išskuopti, kad liktų vietos laukiamiems laiškams.

Ir geriausia šluota bėdų iš namų neiššluos
****************************************
Užrašas:
"Aukojimas – nuolankus nuoširdumas.
Labdara – puikybės paradas".
Koks esminis skirtumas?- klausiama.
Tačiau šį diena man ne tokia, kad panorėčiau įsiterpti į mielą, gražų žaidimą. Nedaug galvojęs, parašiau:

Abstrakcijos, pakabintos ore, dažniausiai nieko nereiškia. Mirtininkai irgi save priskiria prie aukos - aukoja savo gyvybes. Šiandien, sakyčiau, prasmingiau paklausti - kaip gi Jums, kolegos, atrodo dviejų mirtininkių auka Maskvos metropoliteno dvejose stotelėse, ko pasėkoje apie 40 žmonių žuvo, per 100 sužeista.

Neiškart prisėdęs parašiau, kiek čia yra. Parašau, išbraukiu, išeinu, vėl ateinu. Akys ne kartą krypo Maskvos link ir visaip apie tai galvota. Jaučiu, kad tokie dalykai dar neapleis, o  dabar:   
Užsidaryti savyje ar kokioje svetainėje, manau, apgailėtinai menkas vaizdas ir nežinau, ar tai turi prasmę. Dedu, glaudžiu raidę prie raidės, mintį prie minties, o ten - galbūt visai netoli -kiša, deda į sprogmenį gelžgalius, kad mirties būtų kuo daugiau. Vieta sprogimui irgi parenkamos taip, kad kuo daugiau mirčių. Anksčiau, sakyčiau, buvo nusitaikoma į konkretų priešą ar priešininką, dabar gi - ne. Vaikas  ne vaikas,  senas ne senas, moteris ne moteris, nusikaltęs ar  be kaltės... Tie dalykai visai nepaisomi, Aš čia, suprantama, kalbu apie vakar ryte Maskvos metropoliteno Lubiankos ir Kultūros  parko stotyse įvykdytus mirtininkų sprogdinimus.
Ir ką turėčiau daryti?
Iškelti juodą vėliavą ir laikyti ją?
Bjauriame pasaulyje gyvename. Labai bjauriame. Ir manau, kad jį įpykinti, įerzinti, dar labiau nužmoginti kur kas lengviau, negu padaryti geresniu, nes vis tik nori nenori, o džiaugiesi, kad tarp žuvusių ten nėra nei vieno iš tavo –mano šeimynų ar mūsų artimųjų.
Bjaurus, o! toks džiaugsmas, bet nemeluokime ir  nesakykime, kad  kalbu, nežinodamas – ką.
Net ir bažnyčia sako “mylėk savo artimą“, lyg nematydama, kad už to ARTIMO visas pasaulis. Ir žinau, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, visi traukiniai, autobusai, visas transportas nekeitė tvarkaraščių dėl sprogimų Maskvoje. O Nemunas irgi daro savo darbą, stengdamasis greičiau išplukdyti ledų sangrūdas.
Bet iš tiesų, ką  jis gali padaryti? Ką? Padėk jam Dangau, kad  jis ši savo darbą padarytų kaip galima geriau.
O aš? Ką aš galiu padaryti, kad  šitaip neatsitiktų?
Tik susijaukti savyje, užspringti savimi ir kartoti, kad, girdi, bjauriame pasaulyje gyvenam. O atsiminęs, kad  mano personažų mozaikoje yra ir Knyga-segtuvas, dažniau vadinama Šventąja, pabandžiau su ją pasikalbėti.

AŠ.
Sakyk, Šventoji,
Kodėl gi taip? -
Ateina į namus Miškinis
Ir - kaip poezijoje -
Trankos, mušas į visas puses,
Pro kiekvienas duris praeiti nori
Ir tylime visi,
Ganydami jį akimis -
Esą, dievulis
Atėjo būti žmogumi.
O ką - ar mes ne žmonės?

ŠVENTOJI.
Aš - ne.
Ir jeigu nuoširdžiau -
Juo būt nenoriu.
Aš jau tikiu kita dalia
Bandydama suvokti savo būtį,
Bet tai nelengva.
Būti žmogumi lengviau
Negu Šventa Knyga.
Aš dar tik prieangyje jos.
Gal į šventorių netgi neįėjus,
Bet man labai stebėt gražu
Kas vyksta čia.
Kad Dievas grįžta būt žmogum
Tai  oi, nereiškia
kad  jis nori  būt tokiu
Kaip  tu, kai kitas
Ar kaip norėjo būti Mieželaitis.

Tai va – apie daug ką ir apie nieką, deja.
Bet persižegnoju, nes tikiu, kad kažkokie tai ryšiai tarp žuvusių ir manęs yra... Būtent tokio AŠ būsena turėtų jautriau, intensyviau pulsuoti ir kūrybos apraiškose. Tai gal reikštų jau bent truputį  būti Pasaulio arba Žmonijos piliečiu.
Bet ar įmanoma, jeigu  dar neišmokę  būti savos šalies piliečiu?
Kaip tuo Pasauliniu būti, jeigu neužbaigti  darbai savyje, namuose, Šklėriuos, sode? Jeigu viskas taip netvarkingai sudėliota, o pakeisti kitaip nemoku? Jeigu dar vis savyje neišplukdyti Nemuno ledai?