Rugpjūčio priešatostoginis

Kas, kas?! Kalorijų kalnai! Tai minčių alpinizmas arba sofos optimizmas. Jau po rytinės importinių makaronų lėkštės su sūriu. Ir pomidoru. Ir po keturių šokoladinių saldainių deserto. Skanu ir sotu, ir komfortiška. Tokiais tempais ir metodais niekad pilvo neatsikratyt. Tada naudot kaip būgną! Išeit į miestą, padėt ant grindinio skrybėlę monetoms mest ir muzikuot sekmadienio praeiviams. Ar pastebėjot, kaip greitai teka laikas. Su pagreičiu. O pajutot, kad su metais nebevertinam žmonių pagal išvaizdą, apsirengimą, gyvenimo būdą, minčių raišką, tiesiog priimam visus tokius, kokie jie yra, va taip, paprastai, be išankstinio nusistatymo ar kritikos. Su visais netobulumais, marazmais ir nukrypimais nuo įdealaus gyvenimo (filmo) scenarijaus. Per didelė pasirinkimo laisvė visada sujaukia laisvalaikio planus. Lietus didžiausias priešas! Ir su vidiniu tinginiu ne visada pavyksta susitarti. Žvelgiu į nuosekliai pilnėjantį kelioninį krepšį ir suprantu, kad prisirišę mes ne prie vietovių, o pasiilgstame – žmonių. Turbūt įdomiausia būtų užsidėt kuprinę ant pečių ir patraukti į Pasaulį. Na, pradžioj bent jau ratą apsukt aplink Europą. Paganyti akis, pažint, galbūt atrast save. Ar jūs suradot prasmę kasdieniuose darbuose, šeimų kūrimuose, gyvenime toje pačioje vietovėje? Pasidalinkit mintimis.