Pomėgiai

Man patinka bendrauti su žmonėmis. Netgi tada, kai aš nebepatinku pašnekovui. Tuomet pašnekovas atveria savo vidų ir parodo visus vidinius organus - pyktį, pagiežą, liūdesį, džiaugsmą ir tulžį...

Dar man patinka žmones erzinti. Kol jie ramūs, jie nėra žmonės. Jie - robotai, žinantys savo vaidmenį ir kažkiek scenarijaus.
Kai juos suerzini, jie pamiršta vaidmenį, scenarijų ir ima skubiai kurti kažką naujo. Iš to kūrybinio proceso gimsta nesusipratimai, meilė, neapykanta, draugystė, žmogžudystės ir šiaip buitinio lygio konfliktai.
Pastarieji man taip pat patinka.
Tuomet smegenys pabunda ir ima kurti planus, kaip iš tos situacijos išeiti sveikam ir gyvam.
Gaila, kad internetas neleidžia mosuoti kumščiais. Jautiesi saugus prieš įerzintą pašnekovą. Gali netgi pasiųsti jį į neapskaičiuotas tolumas - ir vis tiek jausiesi kaip Dievo užantyje. Internetas yra blogis.

Pavyzdys - forumuose dažnai sėdintis paauglys mokykloje nuolat gauna į kaulus. Kodėl? Todėl, kad jo manieros pritaikytos naudojimui internete. Realiame gyvenime jis neapskaičiuoja frazės poveikio - ir bum. Gyvenimas mus moko apskaičiuoti. Internetas mus išlaisvina nuo to. Tačiau tik vardan savęs, interneto...

Dar aš mėgstu programuoti. Jeigu būtų įmanoma, sukurčiau programą, kuri už netinkamus veiksmus įgalintu pašnekovus vienas kitam išmalti snukius. Realiai. Neatsitraukiant nuo tinklo.

Įsivaizduojate, kaip tai keistų mūsų įpročius?