Paletė

Medinėj paletėj  – auksinės spalvos,
drobėje spindi gracingas ruduo.
Sąnarius gelia, smilkinius skauda,
senas kaštonas – tarsi piemuo.

Mėnulio lukštas padangėj suiro,
medinis Dievas  išsitraukė vinis.
Kryžius pasviro, suiro betonas –
žodyje liko vienmarškinė rakštis.

Potėpiai aštrūs, trūkčioja mintys,
teptukas vedžioja medžių šakas.
Švilpauja vėjas drevėj įsitaisęs,
tarsi berniūkštis be vieno danties.

Tik – mažas, mažytis gurkšnelis vyno,
stiebas vijoklės – saulės ugny...
Šypsos paletėje rudenio spalvos –
kaip buvo vakar, bus ir rytoj.