Daug vaikų. Tarp jų ir paaugliai. Laiptinė devynaukščio, standartinė. Aš lipu laiptais žemyn, jie garsiai kikendami atlekia iš viršaus. Kažką spardo ir juokiasi. Kai mane lenkia, po kojom pasimaišo supuvęs paukščio lavonas. Jiems atrodo labai juokinga. Aplenkia iš dešinės ir nubėga žemyn.
Tokiame amžiuje - ne nuodėmė juoktis, ,,jūra dar - iki kelių'' ir viskas atrodo kitaip. Laikas bėgas, suvoks kas ir kaip. O gal jie juokėsi ne iš ,,lavonėlio''?