NELAUKĖM

Nelaukei, kad dainuočiau Tau,
to priežastis svarbi – nesu italas.

Na, žinoma, ir aš mačiau,
kaip jis tarp žemės ir dangaus,
nors ir ne angelas,
tačiau kaip angelas,
pakibęs balkonu
į miestą arijomis gieda.

Kiek būsiu, kiek nebūsiu, o giesmė išliks
net nepasakiusi solisto vardo.
Beje, tai nesvarbu dabar,
kai plėstis nesiliauja reginys –
balkonais atsiplėšusi tarp žemės ir dangaus
ne ji viena, Italija,
pritvindė erdvę arijomis

ir aš su savo balkonu iš Lietuvos –
įsiterpiu netrukdamas ir savas

Nelaukei, kad dainuočiau Tau?
Aš irgi nemaniau,
kad dirigentas it ranka,
palietęs petį batuta,
pasiūlys burną kauke prisidengti.