Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 56 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pagavau didžiulį kūrinį

ir laikiau jį prie valties

pusiau išvirtusį iš vandens, kabliuką

įkišęs į jo burnos kamputį.

Jis nesipriešino.

Jis visai nesipriešino.

Jis kybojo kaip urzgiantis svoris,

sumuštas ir negarbingas

ir paprastas. Čia ir ten

jo ruda oda kabojo juostelėmis

kaip seni tapetai,

o jo tamsesnės rudos spalvos raštas

buvo kaip tapetai:

formos kaip visiškai išsiskleidusios rožės

dėmėtos ir prarastos dėl amžiaus.

Jis buvo išmargintas kriauklėmis,

plokščiomis liepų rozetėmis

ir apniktas

mažomis baltomis jūros utėlėmis,

o po apačia kybojo du ar trys

žalių piktžolių skiautės.

Kol jo žiaunos kvėpavo

baisiu deguonimi

– bauginančiomis žiaunomis,

šviežiomis ir traškiomis nuo kraujo,

kurios gali taip smarkiai įpjauti –

galvojau apie šiurkščią baltą minkštimą,

suspaustą kaip plunksnos,

didelius ir mažus kaulus,

dramatiškai raudonus ir juodus

jo blizgančių vidurių atspalvius,

ir rausvą plaukimo pūslę,

kaip didelio bijūno.

Pažvelgiau į jo akis,

kurios buvo daug didesnės nei manosios,

bet seklesnės ir pageltusios,

rainelės, uždengtos ir pripildytos

patamsėjusia folija,

matomos pro senų, subraižytų žuvies

lęšius.

Jie šiek tiek pasislinko, bet ne

kad atsakytų į mano žvilgsnį.

– Tai buvo labiau panašu į objekto

pasvirimą šviesos link.

Žavėjausi jo paniurusiu veidu,

jo žandikaulio mechanizmu,

ir tada pamačiau,

kad nuo jo apatinės lūpos

– jei ją galima pavadinti lūpa –

niūrios, šlapios ir panašios į ginklą,

kabojo penki seni meškerės valo gabalai,

arba keturi ir vielinis pavadėlis

su vis dar pritvirtintu suktuku,

visi penki dideli kabliukai

tvirtai įaugę į jo burną.

Žalias valas, nutrintas gale,

kur jis jį nutraukė, du storesni valai,

ir plonas juodas siūlas,

vis dar susiraukšlėjęs nuo tempimo ir lūžio,

kai jis nutrūko ir jis pabėgo.

Kaip medaliai su jų juostelėmis,

nutrintomis ir banguojančiomis,

penkiaplaukė išminties barzda,

slenkanti nuo jo skaudančio žandikaulio.

Spoksojau ir spoksojau

ir pergalė užpildė

mažą nuomotą valtį,

nuo vandens telkinio,

kur aliejus buvo išskleidęs vaivorykštę

aplink surūdijusį variklį

iki oranžinės spalvos surūdijusio samčio,

saulės nusvilintų bačerių,

irklų spynų ant virvių,

irklų bačkų – kol viskas

buvo vaivorykštė, vaivorykštė, vaivorykštė!

Ir paleidau kūrinį į laisvę.

- Passchendaele2
hoc opus fecit -


2025-11-20 00:11
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2025-11-20 13:35
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
Ats taip ir galvojau, kad gale taip puts, paleidimats.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą