Kur mano namai? Namai, į kuriuos dabar grįžtu nėra mano namai. Tai-mano kambariokės namai, sudėlioti taip, kaip jai patinka. Ten, kur grįžtu savaitės gale, irgi ne mano namai, ten mano tėvų namai. Tai kur tuomet mano namai? Šuo ir tas turi savo būdą ar kokį kampą, kur guli. O ką aš turiu? Kur man pasidėti savo kvapą, jausmus ir mintis?
2018-01-30 21:12
Ko gero dar vis nešiojuosi savo namus kaip sraigė - kuprinę, sunku man išeiti be jos, ten pas mane viskas kas svarbiausia, net poezijos rankraščių sąsiuvinį nešiodavausi, dabar tik telefono kroviklį....
2018-01-30 21:07
Kažkada iš tokios būsenos apsirgęs buvau dromomanija.
Tik va kažin, ar aš nuo jos jau pagyjau? :)
2018-01-30 20:43
Einu į savo namus. Tiesiog šita mergaitė priminė mane, jauną.
2018-01-30 20:41
o m b liks ar išeis
2018-01-30 20:38
Sukursi savo namus. Jei nori turėti namus, tai juos ir turėsi kadanors.
2018-01-30 19:52
suprantu
2018-01-30 19:42
Na esmė, jog neturiu savo kampo, kuris būtų nepaliestas kitų, tai neprivalo būti kažkokie gražūs namai, "namai" šitame tekste iš tikrųjų gali būti bet kas, o į klausimą apie naktį atsakysiu, jog juoda tamsi naktis yra erdvė, kurioje mano mintys išsilaisvina, gal ji ir būtų šiuo metu arčiausiai tos namų sąvokos
2018-01-30 19:35
na daugiau nekalbėsiu nes kai kas mane ignoravo kiek vyresnė nei tu ir išprotėjo
2018-01-30 19:33
tamsi juoda naktis yra tavieji ar tai tu esi ji
2018-01-30 19:31
ir ne tiek svarbūs namai kiek toks pamintijimas ir nuotaika gal
2018-01-30 19:31
toks buvimas irgi buvimas o taip nebus visada tikėtina
2018-01-30 19:25
jei nėra po stogu kokių namų, tai pasidėti galima gatvėj, miške, ar - po tiltu... Svarbu yra kažkur lova:)