raudonoji infuzorija atsigerk kefyro
kurio aš tiesą sakant negeriu
niekam kitam nesiūlau
ir netoleruoju
bet galėčiau tau surauginti
ir atsikniski nuo klumpelės
tokios vargšutės kaip tujen su tokiu papliurusiu veidu
net tarp pensininkaujančių kauno architekčių
nei tarp kitų kauno damučių aš nemačiau
tavo veidas tarsi kraujo išsiliejimas
į kempinligės pažeistus smegenis
2020-11-17 01:43
peizažas atrodo atgrasiai
monotonija neįdomi
bet tie garsai tas bildėjimas
kartais įsišėlsta
dienos tyros kaip vandenėlis
o kai sustoja aprūdiję bėgiai
traukiniai tampa bejėgiai
taip vieną dieną
pervargusio miesto kantrybė baigės
buvo šilta ir nebeskaidru
lyg ant langų rūdžių užpilta
pasitaiko kad nenaudojamas
rašalinėje sudžiūna rašalas
kai lėlė nulenkė kalnierių
ir įžnybo mažai mergaitei
ji verkė tol kol išdžiuvo ašarų liaukos
ir latakai
ji verkė kol pasibaigė jų saikas
o tada pasislėpė ji ten
čia gera žinia - kur jos nepasiektų
pasaulis paklydęs su išraiška
metaline
kur žolės šiugždesys šiugždėti
bando ir sklando vidurvasario karščio
gelsvi atšvaistai
laikėsi ji įsikibusi tvirtai
kaip būna sutema
įsikimba liūno
bet tiesą sakant
niekas niekada
taip ir nepamatė
kotrynos verkiant
2020-11-17 01:30
peizažas atrodo atgrasiai
kai sustoja bėgiai traukiniai
tampa bejėgiai taip vieną dieną
pervargusio miesto kantrybė baigės
pasitaiko kad nenaudojamas
rašalinėje sudžiūna rašalas
kai lėlė nulenkė kalnierių
ir įžnybo mažai mergaitei
ji verkė tol kol išdžiuvo ašarų liaukos
ji verkė kol pasibaigė jų saikas
o tada ji pasislėpė ten
kur jos nepasiektų
pasaulis paklydęs žolės šiugždesys
ir vidurvasario karščio
gelsvi atšvaistai
bet tiesą sakant
niekas niekada
taip ir nepamatė
kotrynos verkiant
2020-11-16 23:14
kai sustoja bėgiai traukiniai
tampa bejėgiai taip vieną dieną
pervargusio miesto kantrybė baigės
pasitaiko kad nenaudojamas
rašalinėje sudžiūna rašalas
kai lėlė nulenkė kalnierių
ir įžnybo mažai mergaitei
ji verkė tol kol išdžiuvo ašarų liaukos
ji verkė kol pasibaigė saikas
o tada ji pasislėpė ten
kur jos nepasiektų
pasaulis paklydęs žolės šiugždesys
ir vidurvasario karščio
gelsvi atšvaistai
bet tiesą sakant
niekas niekada
taip ir nepamatė
kotrynos verkiant