Kai čiuožia stogas

Aš nebūsiu Radauskas!
Nors švilpia vėjai ausyse,
Jeigu ką sueiliuočiau, galiausiai,
Nežinau, ar manęs kas klausytų.

Nors aš būčiau neblogas poetas,
Net mano plaukai panašiai susivėlę.
Ir kaip Binkis švaistyčiausi sau trioletais
Ar jaunystei dainuočiau kaip Salomėja!

Šį tą parašiau ne dėl talento
Ir ne dėl didelės poezijai meilės,
Tačiau plevėsuoja galvoj lyg išbalintos
Vėjy paklodės - Radausko eilės.