KAD POETAI NEBŪTŲ NUKVAKĘ...

kovas 2010
  teka 06:35
leidžiasi 18:22
ilgumas 11.47

  Jaunatis
1 mėnulio diena

        Šiandien -12°C / -2°C, gali pasnigti
        Rytoj -14°C / -3°C, gali pasnigti

        16
        ANTRADIENIS
Julijonas Vaidotas Norvaldė Henrika Norvilė

      Knygnešio diena

Visi barščiai vienu vardu, tik ne visi skanūs
********
Ką pasakyti bent sau, kuomet taip anksti?
Sunkus darbas – knyga, kad ir kokia ji būtų prasta. Ir labai neįdomus. Kapstaisi po šiukšlynėlį, nors žinai, kad jokių žemčiūgų ten nesurasi. Tai kam  ji vis dėlto reikalinga, jeigu ir sakiau, ir įsitikinęs, kad ne man.
Nežinau. 
Gal, kaip sakoma, atminčiai.
Bet tuomet?
Ta keista mintis, kad knyga gali šauniai pakeisti žmogaus kapą, mano smegenims irgi nenauja. Ne kartą buvau su ją džiugus, suvokdamas, kad išbėrus savo pelenus vėjais, paleidus po pasaulį, susigūžti atmintimi knygutėje ir būni turėtų namų kamputyje. Tai ar reikalinga tuomet kapinės ir visa jų industrija? Tokia atmintis netgi patvaresnė- bent jau vaikams, anūkams knyginės atminties tikrai pakanka.
Manau, kad ateityje - gal net netolimiausioje -taip ir bus. Knyga, nuotrauka, gal dar mažytis varpelis ir argi reikia daugiau? O kapinės gi labai sunkios. Stebėtis reikia, kiek ten cemento, kiek akmenų, geležies prikišta.
O čia tik skambt varpelis, atsiverčia lapas ir:

Tik tiesa
Iš lūpų tebūna mesta -
Grįžta vėl į mane,
Kelionių išvarginti žodžiai,
Tik, deja, jau pažint negaliu,
Savo žodžių, žmogau,
Negaliu atpažinti.
Ach daluže, dalele manoji,
Ar girdėjai, kaip skaitė ir sakė -
Kažin, ką reikia daryt,
Kad poetai nebūtų nukvakę?

Nutilo varpelis. Užsivertė lapas. O dvasioje pilnatis, kad esu...