Iš veidaknygės nukopinti tekstai

Sveiki sulaukę pavasario! Dar mėnuo ir sulauksim Velykų. Tema: „17 metų izoliacijos“. Bekramsnodas skrudintus koldūnus ir nesulaukęs kritikos dėl čionai talpinamų „girtų“ foto atsakingai pareiškiu, kad LT visuomenė per tą nugyventą tracuoką metų laisvoj ir nepriklausomoj šaly dar netapo tokia sąmoninga ir nepakanti degradacijoms, kokia galėjo tapti. Ne, visai nesu nusivylęs, tik kiek piktas, bet čia iš senatvės. Ne, pats irgi nelabai suprantu, ką parašiau. Ne nu kaip pėstysis tai jaučiuosi diskriminuojamas ir visai nepatinka tie šiuolaikiniai siauri šaligatviai nuosavų gyvenamųjų namų rajonuose. (Čia pastaba, ne skundas) Ant tokių du titanikai neprasilenktų...Paskutiniu metu mastau apie gyvenimo kokybės šuolį, galima ir per šokdynę. Nu tipo sugrąžint jausmingumą in save, natūralią emocijų raišką, išstumti lauk tuos kalnus, ne, ne kalnus, piliakalnius negatyvo ir bandyti formuoti ryšius su žmonėmis, nes dabar max ką galiu suformuoti tai kokią tai finansinę ataskaitą. Tiesa, minčių pavertimas tvarkingais sakiniais irgi yra big deal. Gal kokie bendravimo kursai vykdomi Šiaulių šūdkaimy? Arba „Kaip iš mėsos gabalo tapti žmogumi?“ Po kokių 10 metų pertraukos prisiminiau, kad egzistuoja toks dalykas kaip pasimatymai su moterimis, nes lyg ir laiko yra, noro nelabai, užsiėmęs nelabai. Kita vertus dažnai užduodu sau klausimą ar man ko reikia iš jų? O ką galėčiau pats duoti? (į šitą klausimą atsakymas iš keturių raidžių) Ar čatruletka jau kas nors išbandėt? Nu krč, mielas dienorašti užknisai, varau ruoštis inkasacijai.
Komentuoti