Giria. Primavera

Ežiai pavasarį, matyt sumaiše su rudeniu, sodi abalių ieška. Lapes išbėg an asfalta ir puol pa ratais, ko gera pamyšusias. Neturi psichiatrų, psichologų, netur kas jom su pavasariu sustvarkyt padėtų. Pas psichaanalitikus neslank.
Barsukai irgi puola pa ratais. Kažinkas vieną tokį daužtą na kelia iki pat vandens nutempia, aplink medžiai kaip peštukai pagraužti, ar ne bebrai barsuku mėgaujas?
Palečiau kely žuvusia barsuka kailį - lb šiurkštus, akivaizdus vitaminų trūkums.
Trečioj denoj barsuks kai reikals susmyrda, liest glostyt nebesnor.
Gal per tris denas krauja demė un vieškelia su dulkem sustryne.
Šuo kiškį pamatįs elgias taip tarsi nė nematyt, a gal nemata. Užtat kates užkart pamat, nekart medin invyjįs buva. Viena katė iš siauba pačias alpinyzma aukštumas paseke, pačių berža viršūnį šturmava. Maniau nebenulips iš taip aukštai, bet nulypa visgi arba iškryta, nes penkiolik min pratupėjus iš berža ding. Neberadau.
Šuo gerai užuodž šernus, man da nepamačius jų im lot. Vienas gal per penkiolik m prabėga, nzn kadėl mūs pusan paslaidįs. Keist, kad viens, šeima pseudo medžioklių iššaudyta gal arba jis kaip tik narėj na šeimos mūs dėm atatraukt kiton pusan bėgdamas. Aš mačiau pseuda gamtosauginyką autamabilį šalia mūs, tikėjaus, kad anam tarpkajį išdraskįs, kaip kartais šernai šunim padara, da galvojau, jei ne tai, tada bent žarnas anam palais, bet tas pamatįs šernų sėd mašynan ir nuvažiava.
Pa myškų vaikštau kasdien, jį giria vadyndams, ko tik neprisžiūrau. Anxčiau makėjau pėdsakus skirt, daba nebe, kaip tai įmanam? Nežinau, pempės na gerves irgi nlb skiriu, bet klykaujant iki šiol girdžiu. Vilką rudenį irgi matem. Buva labai panašus į mana šuvų. Žiemų buva piln apgraužtų kaulų, bet ne vilkų papjautų gyvulių, o kritusių. Nėr daugiau takių nevalų kai žemaičiai, visus krituolius pamiškės išverč. Tiesa, mačiau ir stirnas kanopų, čia jau vilka praeit, kąger.
Vienųdien balažin kokį gyvulį palaistais viduriais mačiau, kitųdien jo neblik.
Pasigerėtini naikinimo tempai. Paleistažarnis gulėjai dirbamam lauki, taliau ganyklas. Vilkai taip tali na myška neit, mačiau varnų didelį pulkų, bet kų lest jau nebebuva vos dienai praėjus. Mum su šuniu žygin ainunt, jos įvairiosna pusasna skrid, po kelias, sanitarių brigadam. Ne tik vilkai y sanitarai, tųdarb dirb daug kas, galma sakyt visi mesaėdžiai tuo ažsiim.
Įsimintiniausias kvaps giriaj buva gal šernų šeryklai - nosį ažuimantis. Štai žiemų nesmird, bet pavasarį nepakeliamai.
Netikit?
Patys galit nuait pauostyt.