Čia Lietuva, čia nėra geros elektrifikacijos, čia tamsios girios, tvartai, gurbai, kūtės ir vištidės. Pagaliau šitoj tamsioj šalelėj lietūs nuolat lyja!
Bet girdėjau žad visus laidus kadu nors sukišt po žeme. Kada nors šitos įdomybes baigsis.

Karo su Driskynu metu Ukraina patir nušvitymų.

Štai jau 17 baisių, sekinančių metų jis gąsdino save nepasiektų tixlų perspektyvomis ar jų nebuvimu, visų iliuzijų, kuriomis mito ir gyveno baigtimi, ir nieko nedarė, kad tai pakeistų.

Suderėjau su savim ir pastačiau visus sava pinigus ažu Žalgiria pergalį šiandien.

Su šunimi Moze stovint stotelėje
ir laukiant elektrinio, ko gero
kinietiško buso, senei, tai ne pačiai
artimiausiai kaimynei, žadėjusiai
adatomis subadyt Vytautą Landsbergį ,
jei kada jį sutiktų,
stovinčiai su krepšiu,
kalno vaizdu bei užrašu kirilica Elbrus,
o taip pat ruskių vėliava
ant jo porinant kokie geri yra
kaimo žmonės, pasirodė apžėlęs
ir purvinas kaimo žmogus,
kadais kariavęs Afganistane,
vadinamas Žagarėnų velniu. Šuo
Mozė ėmė draskytis ir pasiutusiai
loti. Net jis nepatikėjo senės
liaupsėmis puikiesiem kaimo
žmonėm.

Žillas
^Sveiki, klausėte, atsakau. Per daug „mandrysčių“ – vyxta, kaimėkai, mėšliai/tai kaimo pavadinimas Ignalinos raj./, imbecilai... ir šiaip tekstas nelabai įdomus.  Geros dienos!^

Imu nerimaut. Jeigu Žilis nepasakys kaip man reikia rašyt, kad taptume nors kiek įdomūs, tai mes imsime vartoti antidepresantus įvairiais pavidalais. Galvoju ar nepaprašyt, kad veterinaras išrašytų Fentonilio.

Tokio nepraustaburnio Montvilos palaikančio ruskius buvau pavadintas užingridu.
Vis girdėdavau tą žodį, bet taip pavadintas nutariau pasigilint. Pasirodo tai naujadaras, kuriam septyni metai. Šimonytė ir jos partija nelabai patinka, ypač žemesnio rango
beždžionžmogiai. Užingridai mane vadina dar kitaip, mano kad aš prorusiškas. Visuomenės susiskaldymas akivaizdus, daugumai yra tik juoda arba balta.

Maži nutikimai


žmogus klausia - kas buvo pirma,
višta ar kiaušinis. ir labai keistai
juokiasi - ha ha ha, ha ha, ha,- taip
su užsisiurbimu, lyg
pasikūkčiodamas.
man ir įdomu, ir juokinga jau vien
dėl to savotiško juoko, ir dėl to,
kad ne taip išgirdau. man
pasigirdo taip - višta ar krepšinis?
maniau jis šaipos iš lietuvių
religijos. du kartus prašau pakartot,
sakau mane labai sunkiai
pasiekia. bandau nesijuokt kartu
ir nuo tramdymosi įsiskauda
galvą. 
anxčiau galvojau ar taip besijuokiantys
žmonės yra geri
žmonės ir supratau, kad ne. jie
tiesiog nesitramdo, yra keistoki,
savotiški, egoistai, nejaučia
aplinkos arba yra truputį ligoniai.
gerai, kada tik truputį.

Jau kovas, vieškeliai patižį.
O per tv itin padaugėj apokaliptinių filmų,
kur keliai puikias kakybes, bet miestai nusiaubti,
kaip Amerika per negrų maištą.
Beje, viens labiau patikusių apakaliptinių f
buva Grenlandija, jei gerai pamenu,
matyts gal iki Coronas ir aktualus šiai dienai.
Rodoma evakuacija į Grenlandiją.

Cvirka


Ėjom su šuniu Mo per kaimų,
knygų namely paemiau Cvirkos pora tomų.
Viename, pradžioj rašo apie pavasarį, tinka, - galvoju, -
pavasaris jau ataja, net ažušalį vamzdžiai atatirpa.
Perverčiau pora puslapių, o ten toliau tox smurtas,
kad maža nepasirodytų niekam. tiesiog kaip pas
Panevėžio tulpinius.