Buxtehude - Prelude in G minor, BuxWV 148

Ažsisakiau žurnalų, a jis neatain.
Žinau, kad šįkart kalta ne
paštininke.
Sunku gyvynt kaimi. Prenumeruoji
spaudų, a ji tave ignaruoj. Miesti gyvenunt pirkdavau kioski, bet
daba net ir kioskų ne visur y. Pvz.
Šiaulių Akri jau vietaj spaudos gėlas pardavinėj. Aš ir
ignaruosiu. Daugiau Litmenia niekadu.

Pezalai.
Girdėjau Gudmorningaitė ištekėjo už raudono triušio.
Psichoterapija yra nesąmonė ir nuolaidžiavimas sau.

film similar to Dead Man by jim jarmusch

Ghost Dog: The Way of the Samurai“ – 1999

The crying game 7.2

Bone tomahawk 7.1

(Wonder man 1945? 6.8 ?)

Taxi Driver

El Topo 7.2

Leon: The Professional 8.5

The Brother from Another Planet

6.8

The Last Movie (1971) 6.1
abejotina vertė

Days of Heaven 1978 7.8

Under the skin 6.3

Assassination
2015  7.2

...

Akira Kurosawa's Dreams (eight stories about controversial topics: life, customs, meaning of life, price of human life, etc.)

3:10 to Yuma (sometimes evil is able to defeat good)

Blade Runner (1981) also brings up the question of human life, its meaning, and sometimes despair.

All of Ingram Bergman's movies. Particularly ''The Seventh Seal''. A film about death and its inevitability. A person's tiredness from life. In general, you can watch every of his movie. In each of them you can find hidden meaning and something close to your heart and mind

''Cloud Atlas'' states that we're molders of our future, and our actions have direct consequences. Sometimes our fears and prejudices make us avoid something new, but new things can change our lives for the better.

Twelve monkeys (Maybe somewhere we've led astray?)

Se7ev doesn't have such a vibe as a dead man, but hey, there are issues of religion and the depravity of the human soul.

Kalėdoms artėjant


Sapnavau, kad nukeliavau
į nepažįstamą miestą. Atkreipiau
dėmesį, kad ten labai ilgi suolai, 
vienas prasided nuo stoties, eina
link pašto, išsišakoja, viena atšaka
veda į parką, kita į pėstininkų
bulvarą, kita turgaus link, kur pilna
visko, stovi arkliai, žydai pardavinėj silkę.
Vienas arklys stovi išsižiojęs ir ryja silkę.
Išvydęs tai grįžau atgal
siaura  medinių sandelių gatve į
miesto centrą pilną mašinų,
prisėdau turbūt ant to paties ilgo
suolo jau apraizgyto vijokliais nors
gal ir ne to paties,
prie veidrodinio fontano, kuriame
mačiau save, lyg ne save.
Apsidairiau, o žmonių jau
nebebuvo. O gal jų nė nebuvo
išvis. Jokiame laike, nei anxčiau,
nei dabar. Bet automobiliai riedėjo,
tik juose nesimatė žmonių.
Panūdau įsitikint prieidamas.
Ir ka gi, bandžiau atsistot, bet
nepajėgiau. Tuomet staiga
nubudau. Buvo naktis. Pažvelgiau
pro langą. Į palangę kapnojo lašai,
o lietus buvo apšviestas
baisingosios kaimynės namo
girliandos atkartojančios neono
voratinklį, nors mano langai
visai ne į gatvės pusę.
Lietus trūkčiojo
kaip beveik nebyli šviesos muzika.
Viralinės siena taip pat buvo
apšviesta. Akmenys tarp namo
ir viralinės taip pat. Lyg ir kas šmėkštelėjo.
Matyt tai slyvamedis, pamaniau.
Tačiau žvilgtelėjęs atidžiau
pamačiau siena ropojant kaimynę.
Norėjau dar kartą pabust, bet
nepavyko. Negi taip prasideda
Kalėdos? Negali būti, dar net ne
Išvakarės!

Tu ir taip dykumoj, Skorpione,  į kokią dykumą ruošies keliaut dar?

Ne DI, bet DP. Ne dirbtinis intelektas, bet dirbtinis protelis.

Kristina Gudmorningaitė :
- Nebūna grožio, be svetimo skausmo, Kailai.

Čin čin hua!


nesaniai žėjau kinų kariuomenes paradų, kurs didelia įspūdžia
lyg ir nedare. kiek unxčiau mačiau paradų Minski. tačiau nors
įspūdžia lyg ir nepalyka, visgi
palyka. kulminacines parada
akymirkas prasdėj tadu, kai visas
Kynijas vads redėja sava mašinyti
ir kas tam tikrų laika tarpų
labai labai prislapyntu, taigi ribota
garsa ir gerai kantraliuojamu balsu
sušukdava

- čin čin hua!

po šyta, kai numanau klonų
armijas karinių vienetų, taip
vadinamų karių pasveikinima
vadui buva atsakama ilgesniu
ir geroksi garsesniu šauxmu.
šits mamėnts mani pažadindava iš
snūda ir nelaida ažmigt. gali būt,
ka paradui pasbaigus aš jau
megojau ir gal net buvau nebe
parade, a devintam paradyzi.
tik praajus kelintai dienai, kai
vėl išgirdau šį keturskemenį
Čin čin hua, šitųkart per radijų
a nebe per vambzdį, man palyk
didžiulį ir vis didėjuntį, palaipsniui
didėjantį įspūdį iš didžiasias rades
Y. raik sakyt šisen Yspūdis
tebeaug. aug taip pat letai bei
ažtykrintai kai ir agurkai darži.
nebijokit Didžiosias kinų sienas,
jin egzistuoj daugiau nei tūxtuntį
metų. nebijokit kinų. jie atais.

barbarų belaukiunt,

šią ne rudeniškai šiltą ar net karštą
dieną, kaime vyxta bulviakasis,
kala bumbastikai ir jau ne pirmą
dieną kaukia sirenos. par kų var
ir kakie autai nežinau.palycijas ar
greitosias? jei klausiu
gyvyntajų, atsak ka pas Bekerį.
ne itin galings vyrs, bet kel daug
bangų čia, kur nėr anei jūras,
anei ežerioka, tik tvenkiniox
pre baltas katalikų bažnes kyl
bangas, galbūt nuplausiančias
šytų kaimiokų na žemes
paviršiaus. matau dirunčius ir
įtartinokai atrodunčius kaimėnus.
du vyriokai bulbas renk paslinkį,
viens sanis, viens jaunesnis
až mani, jam lyg smunk kelnes,
kai atstiesia patraukt jų viršun
susvyruoj ir žengteli tris žingsnius
atgal. gal žmogui kraujs galvon
plūstelaja, a atstiesus vėl nuslūga
ir tuomkart galva ėme ait ratais.
labai atsprašau, bet nė nežinau
kaip tat nutyk. sanis beduntis
kaimyns sake negeriąs. alko jis
vartoj tik dukart metuos - per bulviasadį ir bulviakasį. štai,
jau matam tykra letuvia empatijų
žemei ir žemes empatijų letuviui.
empatija yr abypusa. Mutuali!

Rugs 1d. kai alko pirkt nebuv
galma, net du žmones man sake,
kad alaus įmanama nuspirkt, tik ja
kaina keliguba, to kurs nė viena piniga nesiek, per moxla švintį
kainuoj 3 pinigus. Kox tai birzgals spėju. Klausiau kur gaut geros
samanes, tai darau gan reguliariai,
nuosekliai ir periodiškai, tačiau
niex gerų vietų neišduod. Čia tas
pats kas su grybais. Joo... Visgi
ieškadams grybų unxčiau ar veliau
tikrai rasi, na bent jau raudanų
musmirikių až kurias kaip girdėjau
per žinias ksip minimum gręs
baudyke, a kai mynimum kalėjims.
Kas ir kur 
rast sunkiau.var ir parduod
samanytį. Da štai kų girdėjau -
atvarius ruskiui bus ir bsltų, ir
raudanų, a lingviausia bus tiem,
kurie patys samanikį varys. Tai
sake Letuvos patriots ar juo besideduntis šmikis. jis man taip
išsaugasiąs sveikų kailį. sava
kailį, pabrėžiu žodį Sa-va. ka
ruskiai prisgėrį plėš, vogs unitazus
gal net su ant jų besėdinčiais,
prevartaus, kankins ir šaudįs, tam
pseuda patriotui dzin. manau jisen
yr ne patriots, bet dzen budists.
tox dzin dzin hua kinietis. arba
kinas. man rods jo pavardė
Valatka, a vards Rimvyds. manausi
neklystąs, bet viska gal būt.

- Čin čin hua!
kinai čia nekadu neatais.
kinai j a u  a t e i n a !

Mikro vairuotojas iš Kaišiadorių,
ką pažada, to neatgabena. Taip jau
trečia savaitė. Panašiai nutinka ir
su siuntų kurjeriais.
Gal gyvenu  ažukampy, į kurį
atvažiavus duoto žodžio jokiu
būdu nereikia laikytis. Pabodo
varinėt miestan. Ar ne tai kad
pabodo, sunku prisiverst. Be to
ėmiau kai kuriuos dalykus šuniui
pirkt kaime, pamatęs jog jam
patinka kiek pradvisusios vištos.
Sotus šuo man yra rodiklis, jog
į miestą važiuot nėra būtinybės.
Nemėgstu tos pardės stovinčios
prieš senąsias kaimo kapines,
pardės kurioj perku vištas šuniui,
ypatingai nemėgstu dėl to,
kad viena pardavėjų pati yra
daužta višta. Ko laukiu iš
pardavėjos? Ne daugiau nei iš
mokyklos valytojos. Ne daugiau
nei iš buso bilietų kontrolierės - jos visos
vienodai bukos.
Bet visgi, nusileisti iki vištos lygio
žmogpalaikėms yra nedovanotina
degradacija.
Aną kartą paskambinau pardėn ir
klausiu - vištų jau atvežė?
Višta pakėlus ragelį tarė - ko ko
ko?
Nesupratau ar taip tixlinasi klsusimą, ar kudakuoja.
Klausiu vėl, o ji - kas skambina?
Pasisakiau. O ji ir vėl - kas kas
kas? Aš jau iš tikrųjų inu galvot -
tu tikrai višta ar tave tik kameroj
su vištom užšaldė.
Viskas su ja buvo sutarta ir
aptarta iš anxto. Vidury savaitės
atveš vištų, o aš dėl visa ko
skambinsiu, ar tikrai. Klausė kox
mano vardas. Pasakiau. Ji - kox
kox kox? Kur gyvenu. Pasakiau -
kur kur kur? Nebuvo karšta
diena, atbulai buvo gal 14°,
kaip šios vasaros pabaigai įprasta,
tad višta pardavėja negalėjo perkaisti.
Kai galų gale užsėdau dviratį ir
kiek galėdamas sparčiau
numyniau pažiūrėt ne tiek to ar
atvežė vištų, ar ne, bet įsitikint
ar kas pardavėjos vištos neuždarė
kameron tarp vištų. Jau
įsivaizdavau ją gulinčią šaldiklyje
tarp didesnių mėlynų ir mažesnių
peršviečiamų maišų, kur vištų
nugarkauliai sukrauti po keturis -
daugmaž dienos porcija šuniui.
Mačiau kaip ji tirta, laiko
apšerkšnijusį telefoną ir atsakinėja
klientams - ko ko ko?
Kas kas kas?
Nušokau nuo dviračio net
neprirakinęs. Akmenimis grįstu
kiemu įėjau į pardę. Vaizdas kiek
nuvylė. Višta pardavėja visai
nebuvo susisukus į ragą. Kaip
visada paklausė kaip sekasi,
ar dar vis maitinu šunį. Ji už mane
geriau žinojo kiem man kainuoja
šuo. Stebėjosi kaip galima ką nors
auginti neturint iš to naudos. Sakė, 
kad jau esi tox vargšas, nežinau
kodėl taip nusprendė, matyt kad
važiavau paprastu, o ne elektriniu
dviračiu, tai turėčiau šuns
atsisakyti. Tiesiog ne pardavėja,
o apskaitininkė. Namo bendrijos
ar kolūkio buhalterė. Beje taip,
smarkiai varė už kolūkius.Gyrėsi,
kad kolūkis jai pastatė trijų aukštų
namą, kuriame ir gyvenanti. Sakė
pradžioj kolūkis statęs tik
vienaaukščius. Vėliau gyvenimui
prie ruskio gerėjant, ėmė statyt
dviaukščius kiekvienam
normaliam kaimėnui. Tokiam,
kuriam nevarva į kaliošus. Dar
labiau gerėjant gyvenimui kolūkis
jau statė triaukščius namus
kolūkietėms ir kolūkiečiams.
Gyventi buvo be galo gera.
Pertraukinėjau jos kalbą.
Kai pasakžjo man visa tai, atrodė
ne tai apsirūkiusi, ne tai išnešta
į anapus. Beveik prašiau liautis.
Norėjau, kad pati susiprastų.
Protinau kaip beįstengdamas.
Apsidairiau. Vienas iš keturių šaldiklių,
gerokai atokiau nuo
kasos buvo pustuštis. Čia galėčiau
ir sutalpinti, pamaniau. Jei nelįs,
perlenxiu. Žingtelėjau į link
prekystalio, į galugalį. Kaip tik tada
išgirdau sutrepsint. Pagal garsus
supratau, kaliošus valėsi dvi kaimietės.
Gargtelėjo durys.
Durys lyg žąsys, pagalvojau.
Įėjo kaimietės. Pardavėja višta
toliau kudakavo savo naraciją
apie tai, kox rojus buvo prie ruskio.
Netaręs nė žodžio išėjau.
Su pažadu - aš tavęs dar sugrįšiu.