Myre šetona vietininx Žemej vadynts popežium
Žemaitaitį, apskundusį mūs Prezydentų, nežinomi trixteriai taip sumaitojo, kaip man dar nebuvo tekę girdėt. Dabar kekvenam seimūnui turėtų būt gėda prispažint, jog yra seimūns, to avigalvio bendradarbis.
Beje, apie avigalvius ir avis. Sak Rusyno orkai tratin visa kas jud ir nejud. O ukrainiečiai daro jiem takių vilionį - stat pripučiamų avį ir ažminuoj. So, tas Žemaitaitis dab y panašus į pripučiamos avies suviliotą orką.
Ak, kad turėčiau chat GPT, tai galėč tixliau iliustruot, kaip tautos gėda atrod. Kartais galvoju iš kur tokių bukagalvių par mum esama ir negi Žemaitija yra Žemaitaičių fabrikas?
Kur drožia Žemaitaičius?
Dar viena grafomanė slapyvardžiu iš V raidės
savo dnr klausia, kiek žagrės bus perkalinėjamos
į patrankas. Atseit ji nesupranta
kokių degeneratų, kokių rytinių
slavų apsupty mes gyvename.
Tokių išgamų skelbiančių palaikymą
ateinantiems barbarams prieš ir po Ruskių
kariuomenės švenčių
dieną Vasario 23-ią, pilna ne tik
Zukerbergo Veidaknygėj, bet ir
šioj pseudoliteratūrinėj svetainėj.
Ždūnai ir ždūnė, kitaip laukikai
ir laukikės laukia savo dienos.
Čia jau nei į kampą nuvaryti Demokratai,
nei vis labiau bujojantys Respublikonai nepadės.
Šito mėšlo Lietuvoje su kaupu.
Nostalgija šimtmečius driskių primetinėtai barbarybei klesti,
o visokio plauko Salomėjų par mum yr devynios galybės.
Kaime Vasario 16 seniūnijos iškeltos vėliavos laukia Kovo 11,
o mūsų gatvėj jų veik nėra.
Ždūnai ir ždūnės jų nekelia.
Na, ne tik šitie. Kolūkiečiai laukia
Tupino, poetėlės grafomansaityje laukia likusių ruskių.
Dienos gražėja ir gražėja. Saulės daugyn ir daugyn.
Kiek teko skaityt atsiminimus, pačios gražiausiis dienos
būna prieš prasidedant karui.
Gražių dienų tau Lietuva ir į Nebūties liūną beprasmenganti Europa.
Andrea Trinchieri pokalbis su Mantu Katleriu
Ką tik mačiau tvartą pridrožtą pelėdų,
dažytų kapliadančių senių,
impregnuotų nykštukų su grybų kepurėm,
taip pat į Žemaitę panašių moterų raganų,
nes su skarom. Ir aš pagalvojau - geriau
jau gerbiama rašytoja nuo stogo ir
triušiai su vištom tame tvarte nei tox menas!
\'iš to galima sukurpti siužetus tv laidoms, gal kokiai "pagalbai",
o gal - "kiaušiniai iš kapinių". \'
Rašiusios komentarą perskaičiau, o jos pačios įrašo perskaityt nesugebėjau.
Lyrikos pliupsniai mane vargina.
Jos komentaro nesupratau, bet jis yra
įdomesnis, jeigu jį nors truputį paanalizuot.
Kai besiužetės lyrikos mezgėja mato kūrinį,
kuriame esama siužeto, jai ima vaidentis
Apokalipsė tautinės Visų Numirėlių šventės
metu. Tai labai dažnas reiškinys.
Lyrinis besiužetiškumas susiduria su
siužetu, vyksta galingi pokyčiai, kurių,
pačios lyrikės nesuvokia. Kartais
perturbacijos tokios galingos, kad
jų neįmanoma pamiršt. Kaip ir kas
besiklostytų yra tik du pagrindiniai variantai - lyrikė ima kurti siužetą arba pati tampa jo
dalimi. Antro varianto tikimybė didesnė.
Europos šalių dainų varžytuvėse Švedijos Malmö mieste pasirodė Skerdikas iš Lietuvos!
Karpyt, dildyt ar kramtyt nagus per laidotuves yra nelabai mandagu.
1 2 3 4 ---
6 ---
8 ---
10 ---
12 13[iš viso:
125]