Jie skiriasi. Vienas sako "ko skubi", bet kikena, kai išariu pusę kirtimo. Kitas nieko nesako, bet užtraukia rankinį kai važiuoju lanku erdvėje palei sieną. Trečias klausia, ar tikrai tikiu, kad - žmogus.
Žinai, jei galėčiau pasakyčiau tau, kad 35 iš 62 mano bendradarbių narkomanai. Bet nesakau, nes jaučiu, kad tokį pokalbį galėčiau vystyti seniai. Dabar tačiau galiu tik pasakyti "žmogus tu, žmogus kol kas". Ir net nežinau, ar darbe mūsų išties tiek, nes prisimenu lygiai keturis vardus, tad jei ir papasakočiau būtų svetimas epas.
Norėčiau mažiau vartoti mes, bet tuomet liksiu aš ir jie ir nenoriu mūsų vadinti jais.
Ar mums reikia katino klausiu ir atsakau, kad ne, nereikia. Prie stotelės ilsisi ryžas katinas, šeria jį visokiais vienas ir tas pats žmogus skirtinguose asmenyse. Riebus, tupi visą dieną ir visada ryžas. Tramvajus elektroniniais varpeliais jam miauksi. Jis tyli neatsakančiai. Užtat triukšmas tolėliau įsibėgančio miesto kuriame visi galiausiai dūzgia nekalbėdami.
Ji man sako, kad jai patinka, kai pas ją užeinu. Sako, kad jei gyventų gyvenimą iš naujo nebesituoktų. Sėdžiu jos virtuvėje ir nepasakau, kad jei gyventumėm kitą gyvenimą, norėčiau ją vesti.
Svetima virtuvė, ne mūsų. Trečias brolis šitoj istorijoj.
Aš.
2023-08-31 08:29
Bjaurus, bet neskriaudžia - kaip taip?
Ir išvis, kaip toks ramus, geras, padorus ir netgi šiek tiek doras žmogus kaip Fabrikantas galėtų ką nors skriausti?
Įmanoma?
2023-08-30 15:47
siaip reiketu realybej susitikt ir susimust jum abiem
2023-08-30 14:50
/ aš jus abudu myliu /
2023-08-30 13:44
Ar jautiesi geriau išsiliejęs?
Zuiki, aš gi lietuviškai tau parašiau - neprisiimu atsakomybės už tave, ar tavo manęs perspektyvas. Aš su visom jom sutinku, nes jos tavo ir tik tavo ir tikrai neketinu jų kvestionuoti ar keisti kol jos netrukdo mano laisvėms. Tai ką tu jauti ir kaip mane matai yra tavo ir tik tavo emocinė ir intelektualinė nuosavybė ir ji turi teisę būti tokia, kokia yra.
Ar aš manau, kad tavo komunikacija sulūžusi ir kad galimai kaip žmogus esi toks? Žinoma. Bet tai nekeičia tavo teisės matyti taip, kaip įgali. Tai netgi gali būti tiesa (arba ne). Tai tavo santykis su pasauliu ir čia atėjęs neprivalai ardytis ir bandyti įtvirtinti savo autoriteto.
Aš tave čia jau priėmiau. Tokį bjaurų koks esi mano perspektyvoje.
Kol neskriaudi kitų tau nereikia jaustis nesaugiai ir bandyti čia įsitvirtinti. Nes aš jau priėmiau tave kaip svečią (du kartus tai pasakiau tikslingai, kad įskaitytum ką sakau).
Ko dar tikiesi?
2023-08-30 13:25
Tavo svarstymai yra tipiška gynybinė-puolamoji reakcija, tiek standartiška, kad analizuoti neverta. Gal pritari.
Čia yra daug netolerancijos, brutalaus noro įgelt, traumuot, skaudint ar panašiai. Su veidmainišku ir nuspėjamu atsiprašymu gale. O jėtau...
Atsakymo nelaukiau, nes savęs tu neperžiūri, gal neturi tokio tikslo, dar labiau poreikio. Lūžio taškas turbūt nebepasiekiamas. Aplink minkštučiai rožiniai tapetukai
ir pūkinės lubytės. Manęs jau nebėra.
Minkštų pagalvių jūsų keliuos.
2023-08-30 12:58
labai gražu, liūdnos mintys, bet artimai skamba
2023-08-30 12:36
Apgailestauju kad mažas tu gyvenai tokiame nesaugiame ir traumuojančiame pasaulyje, kad didelis tu nesijaučia saugiai be poreikio kontroliuoti kitų raidą.
Bloga žinia, kurią tu ir pats jau žinai - su tokia asmenybė sveikas ilgalaikes draugystės išlaikyti sunku. Gera žinia - raidos aspektus, kuriuos praleidai, ar kuriuos kiti tau sutrukdė išgyventi, tu to nepraradai. Žmonės kartais traumatinio pobūdžio ydas ištaiso gerokai po 60-ties, smegenų neuroplastiškumas leidžia tau iš išsigandusio žvėrelio tapti save mylinčiu ir pasitikinčiu žmogumi vos tik to užsimanysi. Tad pasirūpink savimi, nes dabar rūpesčio prašai iš atsitiktinio žmogaus internete.
Ir aš šios atsakomybės neprisiimsiu, atleisk.
2023-08-30 12:19
Tavo degradacija akivaizdi seniai.
(Ne tik rašto, kai iš krašto,
bet ir asmenybinė. Soti,
gal savaimiminga tinginystė,
tuščiaviduriškumas toks, kad
o motin, o nekaltoji mergele,
ir dar abejingumas, gal viskam,
plius atsidavimas absoliučiam popsui,
nors atseit ne jam.) Net pradedu abejot,
gal tau ir nebuvo ko nors duota, gal.
Baisu, kad apie tai pagalvoja kiti,
ne pati tu. Neatsikalbėk, mes ne Galvojam,
neįsivaizdink, nes mes tik pagalvojam.
Ir tik man dėl to baisu.
Baisu, kad ne tau. Slyst paviršium
tau patinka.
Bet ką gi - tik su meile ir geriausiais linkėjimais.
Kokiais? Tai, kad viską jau pasakiau.
Neišvystyto hedonizmo pasekmė.
|
|
|