Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Nors sarmata,
nes taip prieš mirtį jau,
tačiau vis tiek neperkalbamas sau tariu:
nuo kur (ir kuo?) pradėt tave, Tėvyne?

Lig gimto žodžio buvo nearti
kol jis darbymečiu įslūgo burnoje,
įvardijęs Tave – MOTULĖ,  MOTINA, MAMA –
Ir neištirpo iki šiol.

Net regisi su juo –
su savo MOTINOS vardu –
galėjęs vaikščioti kaip savas
po daug tautų.
Galbūt ne Pranas, ne Pranciškus ar  kitoks,
bet pieną žindęs iš krūtų,
kad atsimintume abu:
Ji – Motina
Aš – jos sūnus.
Ir neatrodė, kad kažkaip kitaip
į šitaip glaustą sąvoką
gebėčiau sutalpinti žemės gabalą.

Saulele, Saule,
Ar būtume kada galėję
tave pašaukti Motinos vardu
jeigu be vieversio ant Moters rankų,
jei be dangaus šviesos – krūtinė Jos? .

O Lietuva?
Kaip man parodyti į ją.
Negi dar vis kaip žemės gabalą
aptvarstoma vielos tvora?

Nors sarmata,
nes tai prieš savo mirtį jau,
einu ir aš į taip nešvankų žmogui darbą...


2022-01-20 08:45
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-20 12:10
Čia ne Aš
Skaudu, bet tikrą tiesą paporinote. Ačiū ir stiprybės. Jos mums dar prireiks
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą