Demono parazitas

Man vienas kadras parašė: "TU MAN NERAŠINĖK DEMONO PARAZITE.
BAIGSIS TAU LIŪDNAI!" Nusivalęs juoko ašaras atsisėdau ir surimtėjau.
Norėčiau būti demono parazitas. Būna, kad demonai apsėda žmones. Iš pasalų ir netikėtai. Įsivaizduoju, kad link manęs sėlina vienas jų, toks gleivėtas, besirangantis lyg varanas. Šast ir griebia jis mane iš pasalų. O aš persisuku lyg rankomis gręžiami marškiniai, užropoju jam ant nugaros, apraizgau jį savo aštuonkojiškais čiuptuvais ir lyg lervinas įsisiurbiu tiesiai į viršugalvį. Jis purtosi, šnypščia baisiausiai nepatenkintas. Bet jau vėlu - teka demono syvai mano stemple į išalkusį keturvietį skrandį. Jis bando nusipurtyti mane, bružinasi į sienas, voliojasi, bet aš lyg akvariumo stiklus valanti žuvytė - prilipau jau nenuplėšiamai. Demonas nurimsta. Pirmoji visko neigimo ir pykčio stadija pasibaigia. Ateina susimąstymas ir liūdesys. "Kokio velnio aš gimiau demonu, už ką man taip?" Jis net girdi, kaip parazitas viršugalvyje čepsi ragaudamas jo per tūkstančius metų sukauptus syvus. Bet sasvo trumpomis rankutėmis negali jo pasiekti. Galiausiai nulipu jam nuo sprando - nesinervuok - tik pagasdinau. Demonas užtikrina, kad daugiau niekada nieko nebeskriaus ir tikrai įsirašys į Minesotos 12-kos žingsnių programą, daugiau nieko jis nebeskriaus. Taigi, esame mes vieni kitiems tiesiog siunčiamos pamokos ir išbandymai. Kuo greičiau supranti pamoką - tuo greičiau gali eiti prie kitos. Negatyvas spinduliuojamas iš kitų yra tik tavo paties kuriama projekcija. Kvaila pykti ant savo veidrodžio atspindžio. Su nedarbo diena Jus visus! :) TAIKOS IR RAMYBĖS.