DARYK IR BŪK!..

Kovas 2010
  teka 06:17
leidžiasi 18:35
ilgumas 12.18

  Priešpilnis
8 mėnulio diena

      Šiandien 1°C / 4°C, galimi krituliai
      Rytoj -2°C / 8°C, nepastoviai debesuota

        23
        ANTRADIENIS
*        Galgintas Vismantė Alfonsas Akvilė Ūla

        Pasaulinė meteorologijos diena
Aklam kelio neparodysi
***********************
Kaip pradedu naują, atrodytų, gerą, mielą sielai darbą, vis tiek žinau, kad po greito laiko jis nusibos man, įgrįs, bet bėdos nebus, nes tuo laiku jau būnu ne tik nusižiūrėjęs kitą, bet ir bandau prie jo prilipti. Taip dabar atsitinka su dienoraščiu, su „Discussio“, su „Užrašais iš Savęs(i)“- norisi juos stumtelti toliau nuo savęs ir glaustis prie  susitikimų su E. Mieželaičiu. Man nereikia, kad jis būtų miręs, man reikia, - ir aš to noriu – kad jis būtų bent su manimi, o tai labai įmanoma. Labai svarbu NORĖTI, nuoširdžiai patikint, kad žmogus  nemiršta, o tai, ką mes vadiname jo mirtimi – kažkokia nesąmonė ir tik. Todėl daug dalykų man atrodo kitaip, negu jie suprantami viešumoje.  Net pasakau, kad savyje turiu knygą, kurią skaitant „tiesiai – numirėliai sueina, o skaitant atgal, pradeda  skirstytis.“ Tik man kažkodėl neleista mokėti  „skaityti  atgal“, todėl kas ateina  - tas ir pasilieka.  Ir jeigu kas sakys, kad tai prietarai, tai atsiprašau, mielieji – galiu papasakoti daug būdų, kaip galima susitikti su ne va mirusiais kitaip:

    Vienas berniukas, norėdamas pasikalbėti su savo mirusia panele , pasiėmė paklodę, lazdą ir nuėjo naktį į kapines Nuėjęs ant kapinių įkišo tą lazdą į savo panelės kapą ir panelė išėjo iš kapo. Jam reikėjo tuojau užmesti ant jos tą paklodę, bet  jis užmiršo ir pradėjo bėgti, o jo panelė pradėjo vytis. Jis iki namų pribėgo ir ten numirė 

Na, kad numirė, manęs tuo neįtikins. Tiesiog išėjo į žentus. O kad NORĖTI reikia MOKĖTI, tai, žinoma, kad taip. Bet, manau, kad dar bus neretų progų apie tai pakalbėti. Šįkart tik kartoju, kad atstumdamas kitus darbus, jaučiu potraukį dažniau pabūti su E. Mieželaičiu.
- Džiaugiuosi, Pranuci,-išgirstu jį sakant.
- O, Viešpatie! Betgi esi, Eduardai, visas dangus. Ar būsiu su tavimi, ar ne - jis neaprėpiamas. Aš tau ne našta. Tame danguje bijausi net išsižioti.     
- O Savęspi?
- Irgi bijausi, bet ten  dažniausiai kartu su Vidiniu. Bet būk mielas ir nerodyk į darbus, kurių nepadarysiu. Manai, kad nežinau? Geriau paskaityk ką parašiusi Kristina:“ Pasakysiu paprastai - norisi pasiimti Mieželaitį ir pabūti su juo. Taigi po mirties gyvename atmintyje.
- Mano, kad miręs?
- Manau, kad taip, - pasakiau, - nors neturėtų taip manyti. Mūsų pašnekesiai, susitikimai atviri. Kas nori – juos girdi,  kas nori – mus  mato. Jie niekuo nesiskiria nuo bendravimo su kitais, - kalbėjau ir buvo smagu atversti šį dienoraštį su mano sielai brangiais Juozupuko parašais, kuriuos suradau paliktus komentaruose prie „Discussio“ .

Juozupukas
  Pirmiausia, čia ne scenarijus ir jo vieta čia. O kam reikia priskirti, teprisiskiria (nors viso turinio nežinau -tęsinio) poemai arba dramai ir taškas.
  Antra, man norėtųsi, kad būtų paliesta visa Didžioji Dzūkija - nuo Augustavo ir Seinų ligi Nėries vingiuoto tako, nuo Simno ligi Naugarduko. Žinoma, tai pragariškas darbas, bet nuostabi būt dovana visiems, bet labiausiai Dzūkijai, kurios vardas blanksta. Tokio neparašė nė vienas buvęs arba esamas poetas. (O aš visa tai, Pranui leidus, išversiu į dzūkų tautos kalbą).
  Trečia, reikia ją pradėti spausdinti laikraštyje "Giružis". Redaktorė Ramona su malonumu priims, nes varėniškiams jau nusibodo šiek tiek žinomo poeto, ne poetiški, bet kasdieniniai rašiniai su išgalvotom potekstėm (St.Stacevičiaus).
  Ketvirta, siūlyčiau visgi, pavadinimą pakeisti į priimtinėsnį dzūkams ir šiltesnį pavadinimą. Variantų daug, Pranas gali sugalvoti. Bet čia ne diskusiją jaučiu, bet graudžius šimtmečiais besitęsiančius verksmus. Bet man norėtųsi, kad atsispindėtų Didžiosios, ar Plačiosios, ar Aukštosios Dzūkijos šnektos (kalbos, ginčai nors čia ne ginčai) žodžiai. O gal geriausia pavadinti GODOS. Tai gali peržengti ir poemos ribas ir patapti EPU.
  Penkta-gerą darbą sumanė Pranas ir Sveikinu bei linkiu ištvermės kilniame ir reikalingame darbe.

Pranas 
Ačiū, Juozai. Tavo pakomentavimai man reikalingi ir jie netušti.  Priimu. Pirmiausia dėl pavadinimo. Nemaniau, kad šis darbas taip paaugės. Širdį glosto ir kiti tavo išsakyti dalykai, bet gi, broleli mano,  trūksta spėkų.
Na, o kol kas- AČIŪ.

Juozupukas 
PRANAI, Tu  puikiai darai. Tai turi tave skatinti. Turi rasti jėgų išgyventi min. iki 80 ne mažiau ir padaryti, na norėčiau, kad visa tai išaugtų į epą, vienintelį Lietuvoje. Beje, tai nepaprastas tik su istorija poetinis traktatas, prifarširuotas puikios filosofijos - štai kur jo tikroji jėga ir grožis. Ar žinai, kad nėra EPO? O jo reikia. O man patinka tavoji rašymo maniera. Ir rėkte rėkiu - DARYK ir BŪK... Tikiuosi, kad išgirdai, nes negali neišgirsti...