CIKLONO KALAVIJAS PARAŠĖ...

Kovas 2010
  teka 06:30
leidžiasi 18:26
ilgumas 11.56

  Jaunatis
2 mėnulio diena

      Šiandien -5°C / 1°C, krituliai

    18
    KETVIRTADIENIS   
Kirilas Eimutis Eimutė Anzelmas Sibilė

        Vienas piktas darbas kitą gimdo
***************************
Užkliuvo Diskusijos (ar kaip tai pavadinti?) - klimbingupthewalls pakvietė pasikeisti  nuomonėmis kaip derėtų pažymėti Knygnešių dieną? Galbūt galite papasakoti, ką nors įdomaus šia tema?

Nemanau, kad kas  būtume atsiliepę, bet taip atsitiko, kad šiame  mano dienoraštyje Ciklono kalavijas parašė:
O man ši, knygnešių, diena tokia kupina tragizmo.
Turėjom giminėje knygnešių, nešusių žmonėms tas uždraustas lietuviškas knygeles. Bet viskas reikalauja aukų - buvo sudeginti gyvi kartu su tom knygelėm... Amžinatilsį močiutė pasakojo.

Paprašiau, kad Ciklono kalavijas daugiau parašytų nurodytu klimbingupthewalls (Ūlos) adresu
Parašė, bet atsiliepimų – tik vienas. (bent iki šiol)Todėl manau, kad prasmingą  jį pasilikti ir savo dienoraštyje

2010-03-16 23:33 Ciklono kalavijas 
Mano giminėje būta knygnešių, kurie gabendavo slapta tas uždraustas lietuviškas knygas. Bet buvo išduoti,  užklupti su knygomis ir sudeginti gyvi (vyras ir žmona). O visą egzekuciją stebėjo vaikai, kad pasimokytų iš tėvų "klaidos". Amžinatilsį močiutė pasakojo.
Kai pagalvoju, kiek knygnešiai tais laikas rizikavo dėl lietuviško rašto, net žinodami, jog gali paaukoti gyvybę, kartais apima liūdesys, kad dabar taip mažai tai vertiname, ką turime.

Taigi, vienintelis, kas jį pastebėjo ir panoro pareikšti nuomonę buvo
Patarnaujantis: 
Daugelis tas knygas nešė tikrai ne dėl lietuviško rašto, o dėl to, kad tai buvo didžiuliai pinigai. Labai maža dalis kažką darė vien tik dėl idėjos. Man rods, kad tie knygnešiai tiesiog herojizuoti, kas būdinga istorijai. Aišku, buvo tikrai pasišventusių, bet visus juos taip aukštinti kaži ar verta. Ir sakyti, kad jie rizikavo dėl lietuviško rašto, aukodami savo gyvybę, pakankamai drąsu.
O ir šiaip ar verta močiučių ir senelių pasakojimus taip rimtai priimti? Daug ką jie nutyli ir daug ką pagražina.
Čia tik mano nuomonė. Jūsų gali būti kitokia ir neverta dėl to pykti.

Taigi, ar verta
Gal Patarnaujantis nepastebi, tačiau jo klausimas labai prasmingas.
Bent mano galva, kur kas prasmingiau pagražinti, negu sumenkinti. Ir ką čia bepagražinsi, jeigu sudegino kaip Pirčiupius. O kad nemokam atsiminti, tai akivaizdu. Jau ir Pirčiupiai su Klepočiais daug kam nežinomi. Dar kiti jų kratosi, nenorėdami tokią nelengvą atmintį nešioti.
O ar pykti, ar nepykti, ar kitaip elgtis dėl to, tai tegu irgi būna palikta pagal kiekvieno mūsų supratimą. Mane, pavyzdžiui, tokia užmarštis žeidžia.
Beje, galėjo šia tema reikšmingą žodį tarti ir Agricolą, parašęs nemenką kūrinį „ Nenusakomo pavojingumo tėvynės gynėjas“ (apie tai, kokias turėtume skaityti knygas)