Apie vokiečius

Aš galvoju apie vokiečius, apie vokiečius, kurie gyveno tarp 33 ir 39 metų praeito šimtmečio ir veliau, ką jie galvojo tuo metu, kai valdžioje esantys nacionalsocialistai su galinga propagandos mašinerija juos zombino, zombino ne vienerius metus, tam naudojo ir karines struktūras, jaunimo sukarintas organizacijas ir panašiai? Ilgainiui tikriausiai ėmė galvoti, kad taip reikia, kad valdžia šiaip sau nieko nedaro, tai būtinybė, kai valstybė pavojuje, juk aplink vien priešai, kurie nori mus sunaikinti, ir dėl jos, valstybės turi būti atsisakoma kai kurių nesvarbių neesminių dalykų: individo laisvė ir nuomonė, demokratiniai elementai, kol kas jų galima laikinai atsisakyti.

Man įdomu, koks buvo vokiečių prabudimas ypač po Niurnbergo proceso, ar buvo jiems bent kiek gaila, kad buvo taip sukvailinti? Ar buvo gaila bendrapiliečių, kuriuos įskundė ir žudė?