|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Paskutiniame žurnale Raktas skaitau A. Žarskaus pokalbį su. D. Seleniu apie garsus ir kalbą. Gėriuosi, grožiuosi ir niekaip negaliu atsigrožėti. Atrodo, kad jis kalba apie tai ką visada nujaučiau esant. Atrodo, kad apie beveik kiekvieną jo pasakytą sakinį galima galvoti ištisas valandas.
2024-02-08 20:45
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-13 20:24
Taip taip. Kurtinaitis sako, kad net kalbėdamas su Dievu negali pažiūrėti į jį. Sudegsi. O po pokalbio pamatysi, kad smėlis ant kurio stovėjai išdegė ir virto į stiklą.
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-13 08:09
Niekas negali mstyti Dievo.
Nebent matyti kaip degantį krūmą. Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-12 19:08
Ačiū, Klimbingupthewalls, klausau, įdomu.
Nežinau kiek tas žurnaliukas rimtas. Pirkau jį dėl Justinos straipsnio apie ritualus pirtyje, bet Žarskus pasirodė įdomesnis. Apie kalbą ir garsus dar įdomiai kalbą ir rašo A. Kurtinaitis. Aišku, kad taip. Aišku, kad negalima žiūrėti tiesiai į akis žmogui, suvokiančiam esmę. Degina. Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-12 16:58
Ne tik apie garsus, bet jeigu linkę galvot dalykus, paklausykit visos šios paskaitos (apie 3 val.) https://www.youtube.com/watch?v=8_jJVxzYRmU
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-12 09:32
O naktį kodėl tai nebeužmigau. Manau patyriau stiprų sukretymą.
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-12 09:30
Paviršium pažėjau kas tasai Žarskus. Biškį net sužavėjo jo anapusiškai maniakiškas žvilgsnis.
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-11 20:24
Labai pagalvosiu apie viską ką parašei. Iš esmės, manau, taip.
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-11 10:26
Gal žinai - genų kombinacijos yra raidžių kombinacijos. Parašytos ir dažnai, bet ne visada perskaitomos.
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-11 10:22
Nemanau, kad l kalbą ar jos indoeuropietišką prokalbę kūrė kokie nors žyniai - tu sakai, Tie kurie kūrė.
Labiau gal tiktų dalyvavo, prisidėjo prie kūrimo, įpavidalinimo - formavimo ir pan. Kūrėjų milijonai. Kiek atstovų, tiek dalyvių, tiesa daugelis jų nesąmoningi. Kadais, kiek mažiau nei prieš dvim metų, toks, bent tuo metu mane labai erzinęs veikėjas Smetona sakė - nėra LT elitinės kalbos, tad ją reikia kurt. Man būt labiau patikę, jei jis būtų kalbėjęs su mažesne pretenzija ir būtų sakęs, kad reik grynesnės ir tam tikrais, specifiniais atvejais turtingesnės kalbos. Dabar ji beviltiškai užteršta, bent šnekamoji. O griovys tarp šnekamosios ir ne šnekamosios tik platėja. Kartais pažiūriu tokio Rožicko laidas. Noris ne tik dėl savęs pačio, bet ir pamatyt kokių minties galiūnų esama. Tokių, ko gero LT nėra. Yra besižarstantys ir besimakaluojantys savo ar aplinkos į juos injekuotose mūnčių dozėse. Man regis daug kas priklauso nuo kalbos. Pvz dabar Rožicko laida ne interviu, bet pokalbių, ir vienam jų imamas slaviškas žodis, kuris pateikiamas kaip lietuviškas - tiek skambesiu, tiek kilme jis slaviškas, bet pokalbio dalyviai to nė neatpažįsta - svarstymuos dalyvauja gana ryškios a la intelektualų pajėgos. Pasibaisėtinai neįžvalgūs žmogeliukai didelėm, įvairių putėsių pripūstom galvom ir silpnom kojom grimztančiom į. Tavo raidės man pernelyg mikro/makroskopinės, labiau domina logos. Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-11 10:01
Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, be jo neatsirado nieko - iš atminties, bet turint graikų, o ir semitų, pvz aramėjų kalbų daugiasluoksniškumą, taip pat jų supaprastinimą dabar, aš matau per didelę prasmės netektį - lyg ir turėtų būt ne Žodis, bet Prasmė - Pradžioje buvo Prasmė,
ta Prasmė buvo pas Dievą, be jos neatsirado niekas. Parašyk didžiąja ne Žodis, ne Prasmė, bet Niekas ir tas Niekas iš beasmenio nieko tampa kuo nors. Niekas tampa svarbesniu už Žodį ar Prasmę. Ir panašiai. Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-11 09:52
Gal vert pasgilint, gal. Kartais mėgstu įvardijimus, nors ne visada jie būna svarbiausi. Kas tai, kas tam raidžių makalavime - čia kaip loterijoj, kai kiši ranką į stiklo rutulį su bet kuo, kokiai nors klausimais ant popieriokų ar daiktų, kurių vieną ištrauki - čia žaidimas, loterija, raidžių prisiuvinėjims an durų ar prikalinėjimas prie lubų. Atseit išnarstytais kaulais jos labiau matomos ir aiškesnės. Čia užkalbėjimai ar žmogis kalba rimtai,
bet rimtai žiūrėt į tą negalima, net nepatartina, nes dvelkia woodoo ir pagonybe pačia nekalčiausia ir pavojingiausia prasme. Ar vert įasmenint raides, piešt jų pavidalus. Gal čia reikėtų atsargiau, neperimt sektanttų katalikų sektantiškojo požiūrio steigti pavidalus ir institucijas tiem pavidalam. Pavardė Žarskus gal nuo žarstyt, tai iškart randas analogija į žarstymą, maišymą, painiavą, makalavimą, sukimą, suktybę. Vėl pamiršau atlikėją ir albumą, ten personalizuojamos spalvos, bet labai neįkyriai. Kai sykį pamiršau, klim padėj atrast. Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-10 23:20
Pvz., Žarskus sako, kad priebalsės yra pavidalai, o balsės esmės. I raidė yra sielos esmė, sako jis. Aš manau, priebalsės yra substancijos (šaltiniai arba dvasios), o balsės nurodo šių substancijų ryšio pobūdį. Žodžiu, kai yra kas nors pavadinama žodžiu, tas žodis savy turi informaciją apie tai kaip jis buvo sukurtas, t.y. kokios jėgos dominavo kuriant šį daiktą ir kaip tos jėgos sąveikavo tarpusavy. Mano suvokimu I raidė nurodo tiesioginį tiesinį ryšį tarp šių jėgų. T.y. vienos poslinkį į kitą. O Žarskus sako,kad Iraidė nurodo sielos esmę. Kodėl mes skirtingai suvokiame? Ir tada suprantu, kad Žarskus teisus. Ir aš teisi. Tie kurie kūrė lietuvių kalbą įsivaizdavo ir siela vadino žmogaus siekį slinkti absoliuto link. Na, kaip filosofijoje teigiama, jog tarp dviejų objektų atsiras trečias - jų santykis, vadinamas veidu, taip ir tarp žmogaus ir Dievo formuosis trečias ir jis bus vadinamas žmogaus siela. Kažkaip taip.
|
  |
P r i
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |