@6

Jau pusmetis, kai man pasako,
kad esu be jo –
išėjo Kandžius į žvaigždėtą tolį.
Tyliu.
Ir žvaigždės  tyli iš tenai,
nors žinome, kad  jos tylėt negali.

Tyliu, kalbėdamas širdies kalba,
pridengęs rudenį net ašara bespalve,
ir viskas vėl kaip kažkada.

Ateik, šunie,
vis mokaus mokslų iš tavęs,
kaip žmogumi pabūti  gražesniu –
taip pat...