tvirtai įsikibau
ląstoj
plaku, ir tu eini
kažkaip žinau
kad reikia tau
tai skystį varinėju
ir stengiuosi iš ritmo neiškristi

be sąmonės
be motyvacijos
be jausmo
be fantazijos

esu raumuo
o liūdna man, sakai

neprisirišk, širdie,
tau niekas nepriklauso

nusiramink, širdie,
štai dar truputį nikotino

žmogau, čia tu kažko nesupranti
esu raumuo, įsikibau ląstoj
ir dirbsiu iki pabaigos

miegosi tu
ar duši kasdienybėj
linkėsi džiaugsmo
raumenims kitų
aš įelektrinta dunksėsiu
kol tu ieškosi sau namų