Vitsi tai jau zino! Ir kiekvienats yra itsmokęts mintinai! Tstai pratsom! –
Mano koncervots yra atidaromots tsu Lietuvots gelezinkeliaits, o tada ateina geltonats tsuo ir juots tsuėda.
Matai? Ats nemelavau vititkai nieko, kai ką tik tau patakiau, kad vitsada, vitsada vitsada tave plagijuoju! Taip.
Dapar pratsom nueiti pats Varną ir atsipratsyti. Pet padoriai! Tada tarp mūtsų puts taika. Kitaip vitsi mirts ir itsgyvents tik Kitkits ir jo artimieji, draugai pei pendrazygiai, aha. Hi, hi, hi, - patskutinį takinį pajuokavau, nets patskutinits takinyts yra tokts – Kitaip ats ir toliau tave plagijuotsiu ir itsleitsiu timtats penkiatsdetsimtąją knygą tsu tavo eilėratsciats Kitkio vardu, ou yets!