|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Skaudu, kai iš tavęs tyčiojasi, ir ypač kai atvira širdimi eini, kai prispjaudo, na, tegul ir netobulai reiškiesi, tegul ir nepretenduoji į pačius pačiausius poetus,net gal visai nesieki pripažinimo, arba net gal ir net nesivili, kad būsi bent jau artimai suprasta, bet kodėl, kodėl? Kodėl tokios patyčios? O juk čia turėtų būti šviesesni, intiligentiškesni žmonės kaip kad ir koks nors nelabai ką išmanantis ir nelabai ką perskaitęs "morozas" ,kaip vadinami kai kurie... bet ir į juos spjaudyti negalima, juk kiekvienas žmogus yra vertybė, negalima nurašyti nei vieno, juk kiekviename yra dieviškoji kibirkštis... Tai kodėl mes taip spjaudomės? Nejau virstame į visiškai sunarcizėjusias asmenybes, su išpampusiu ir iš pasipūtimo sprogstančiu Ego, spjaudančiu aplink savo įjuodusia tulžimi. Ir pasitraukia jautriausi ir poetiškiausi rašykai... kur Jūs, skaisčioji svajokle Mirabele, vis keitusi savo nickus ir galiausiiai pabėgusi? Jau neberasiu Jūsų užburiančių eilių...
2020-01-06 21:29
Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-08 11:48
Skausmas pervėrė širdį.
Parašytumėt recenzijas Mirabelės knygoms. Būtų naudingiau už skausmą ir skausmo nagrinėjimą. Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-08 10:20
nes matote Mirabelė krenta akmenukai maži
o jei dideli jie vadinasi akmenys arba kiaušiniai baltas lukštas arba rudas kietai virti Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-08 10:15
daug dienų o skaisčiausioji mirabele
nevaikščiojau prieš vėją per šlapdribą lietų ir vėtrą o balčiausioji aš dažnai apsigaunu tik tam jog žinočiau koks jausmas tave trapioji apima kai šitaip skauda Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-08 08:40
Violita,
atleisk, nes jie nežino ką daro. Nekreipk dėmesio kas ką ten nupeza, jie irgi juk nėra tobuli, tik nori būti tokiais. Rašyk, mieloji, bus kam patiks. Ne rodiklis juk koks vienas kitas nupezėlis. Sėkmės tau. Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-07 08:09
Kitkits zolėje neitsgyventų..., Tsarlote, pet gi tia vititkats nontesenats... – Kitkits ir zolė netsuderinami...tietsiog metaporingą nonteseną patakei...tskaudu tada...pet kad nieko netskauda...itsimiegojęts kaip riditsėlits, tik tie mazametciai kaip vitsada prizadinę tokioje anktsypėję, pūtciau dar pūtęts ir pūtęts tsau pro apu ūtsuts ir autsits, o tia tsnargliuk...a...mazametciai tsitie kaip vitsada zyzyzy zyzyzy nuo pat ryto...va dė tsito tai tskaudu...į tvartelį reikėtų tokiuts, kad neprizadintų padorių pilietcių anktsypėje dar net pe tsaulėts, nets Kitkitstai ir tsu tsaule dar gali miegoti ir miegoti, irnet kai ji nutsileidzia jau gali miegoti dar laitsvai, o tia dar net nepakilutsi...tsnarg...
Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-07 00:17
Mirabelė dabar savo eiles kelia "žalioje žolėje" labai panašiu nicku, lengvai atpažinsite. Tenai ramu, sakyčiau net perdaug ramu, visi tingi, o gal tiesiog neturi noro bendrauti, bet matyt jiems taip tinka ir patinka. O čia renkasi adrenalino fanatikai, tokie daugiakalbiai tarškalai kaip kitkis toje žolėje neišgyventų.
Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-06 22:39
Kiek man žinoma, Jūsų skaisčioji Mirabelė spjaudosi, rezga tolimesnės intrigas, gal ir ne be Jūsų, Tyroji Violita pagalbos bei Skaistėja toliau.
Blogas komentaras Rodyti?
2020-01-06 22:04
Brangioji mano, iš tikrųjų iš jūsų niekas nesityčioja, turiu jums tai pranešti dabar, kai žydi narcizai ir jų kvapas pasklidęs kambaryje vietoje ką tik nupuoštos eglutės. Tai žiemos narcizai ir jie šiuo metu sapnuoja mane, kaip ir visus mus – žmones. Tai sniego narcizai, tokiu keistu metu kaip dabartinis, kai praktiškai sniegas neturi jokios galimybės ir jie negali visiškai kitu pavidalu atsiskleisti jame ir kvepėti tik sniegu, kaip būdavo visada, iš žemės ar iš dar kažkur, šito nežinau, todėl nemeluosiu, gal net iš Šiaurės, atslenka vien tik jų dvasios – baltučių snieginių narcizų dvasios ir kartais jos taip apsireiškia pavienių žmonių kambariuose, bet dabar ne apie tai ir ne apie juos. Tiesiog taip jau sutapo, kad kai jie pas mane apsireiškė, staiga užmačiau šitai, ir galbūt jų, ar savo vargšės sielos veikiama, nutariau jums pranešti šią žinią – tikrai tikrai niekas iš jūsų nesityčioja, nes, pažvelkite, – kur tik pažvelgsite, kiekvienam iš čia esančių yra rašomi tokie žodžiai. Va dabar juk ir suprantate? Net gal iš karto kažkiek atlėgo ir jau ramiau, o paskui bus ir visai ramu, nes jei būtų tik jums vienai, tada drąsiai ir skaudžiai galėtumėte tai prisitaikyti sau, bet apsidairykite, visi tai patiria, daugelis jau apaugę stora žieve, kaip žiemos miegui prisnūdę medžiai, o apie juos, lyg ratelių girgždėjimas, lyg ratų kleketuojantis važiavimas, lyg kas šoktų kažkokį tai velnionišką valsą ratukuose, o kartais tarsi net jie vieni suktųsi, lyg pūga ar dangus, lyg vėjas bebraižantis šakomis langą ir langus, kurie (atleisk, tetukai), taip ir liko nenuplauti tiek kartų, kiek galbūt reikėjo – begalybę. Tai tik vienas žmogus, bando pasityčioti iš Dievo paveikslo savyje, o mes esame veidrodžių siena žiūrinti iš savo perspektyvos, todėl visur, šioje gana, palyginus, nedidelėje menėje matome tik save ir jį vidury, jis, galbūt, mato taip pat – save vidury ir mus aplink, tačiau, iš tikrųjų, visuose tuose veidrodžiuose yra jis, o kadangi savyje, jau nebe jos akys, kurios, kaip sakiau, regi mus, o jo sielos tam tikra dalis savo sielos atvaizde reginti tik Dievo atvaizdą, o savęs jau nebeišregėdama, bando iš jo pasityčioti, nes jai skauda, kad neatplyšta...kad ana dalis vis neatplyšta, o šita nepajėgi atsiplėšti, nes Dievo atvaizdas ten, todėl jis galingesnis, ir todėl, savaime suprantama, ji nepajėgi to padaryti...Tai tik kvaitulingas ratelių sukimasis menėje, kurioje mes visi, tik triušio nebėra...nors ir šiaip jis visada buvo kiškis, bet dabar nebėra ir to. Kartais jis dar įšoka, bet niekas nežino ar tai nėra paskutinis kartas, kada jis pasirodo toje menėje, galbūt vieną kartą dings, kaip ir tie žiemos sniego narcizai, galbūt kai ateis vasara, arba pasirodys tikras sniegas, arba jis persikels į kitą pasaulį nes kartais pernelyg ištirpina kambarius, kurie jau yra jo prijaukinti...Neverkit, brangioji, jis tyčiojasi ne iš jūsų, jūs galite būti rami, visiškai rami ir miela kad ir ką berašytumėte iš savo noro rašyti. Aha...ap.
|
  |
Violita
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |