rado kartą žmogus sėklą
užsimetusią senelio knygoje
simboliška
aišku pasodino
nežinodamas kas iš jos išaugs
apelsinas, muses ryjanti besotė,
o gal mėnulis toks kokį regėdavo
vaikystės sapne
su veidu vietoj kalnų
sunku išlikti unikaliam
būti savimi nuolat girdint
kitų susikurtus manęs aš
kartais jaučiuosi kaip
spalvotų balionų voratinklis
negaliu savęs aprėpti
suvokiu jog esu kažkuo
ko dar pats negaliu suprasti