,

spalvų pasažai medžių letargo fone

per paprasta žodžiais piešti eilėraščio žingsnį tavo

perimetrais tarptautiniai garsai uodais

zyzia einant tvenkinio veidrodžiu skelia

letargiškai slenkantį juodą kvadratą pilną buožgalvių tik

vienintelis

išganantis jutimas

kad nemirė tai kas negimė