Ateina laikas, kai pajunti, kad jau čia nereikalingas. Net ir sau. Ir bendrai nereikalingas, kaip kurianti potencija. Būtent dabar tokioje savijautoje esu. Na, bet dar spardaisi, užsiiminėji saviapgaule: o gal dar tokia savijauta sumeluos, gal tik vaidenasi taip.
Ne, nesumeluos. Protas gali sumeluoti, o ji – ne. Manau, kad gal ir sapnai iš ten.
2016-03-21 17:34
Su Poezijos diena!
Lai eilės liejasi srauniais upeliais ir nesustoja niekada!
2016-03-20 14:45
Ačiū, Zeit, Jūs man tikrai nesutrukdėtė. Jūs man įdomus ir dalykuose greitai susivokiantis žmogus. Man smagu jus girdėti.
2016-03-20 13:00
Sveiki, Pranai. Pojūčiai randasi dėl ob ir sub jektyvių priežasčių.
Numatant objektyvias priežastis ir jas įvardyjant, manau, gana būtų vienos w raidės. Dėl jos nerimauti neverta. Tai save pasmerkusi nebūčiai raidė. Jos net ir nėra mūsų abėcėlėje. Smulkus apgaudinėtojas, žemas tipelis, save tik taip ir matantis, nors to, pats to ir nesuvokia. Mano, kad jis tuoj tuoj ir nustebins visus. Nebenustebins. Surinkta pakankamai duomenų. Jis kenkia ne tik čia, ko gero tyčia strigdydamas svetainės veiklą, bet, netgi kenkdamas savo tiesioginiame darbe. Keistuolis, savo fantazijas sumaišęs su tikrove.
Tokie museliukai, anksčiau ar vėliau, yra išmetami iš barščių. Arba savimi atsikrato patys. Nebent jam pavyktų atsiprašyti visų ir daugiau niekada nebekerštauti. Kažin ar jam pavyks.
Esu radusi čia skelbiamuose kūriniuose bent dalį tiesos apie jį. Problema tik ta, kad jis savo profilį, kiek yra žinoma, palaiko ne vienas.
Jums linkiu ne tik vizualiai baltų dienų, bet ir nuskaidrinančių iš vidaus.
Atleiskite, kad sutrukdžiau. Nei aš, nei jūs nesame vieni.
2016-03-20 12:01
Atėjau paplakti su kadagio šakele „Verba plaka, verba plaka, ne aš plaku. Už savaitės bus Velykos. Ar prižadate margutį?“. Su verbų sekmadieniu!
2016-03-20 10:02
Aš taip maloniai perskaičiau visus komentarus, kad šis baltas Verbų sekmadienis, ilgai lauktas pavasario lygiadienis jau šviečia man ryškia šviesa, besiskverbiančia giliai į širdį. Džiugu, kad Agu Kitkis prabilo aiškia lietuviška šneka ir išmoningai aprašė TYLOS reikšmę šiuolaikiniame žmogaus gyvenime, kad Bebalsė ir ČakoPelėda neleidžia Jums panūsti ir neberašyti bei pasijusti nereikalingu.
Beje, ir aš išgyvenu tokių būsenų, kai visai nenoriu rašyti. Ai, galvoju, nei čia kas nukentės dėl to, nei anokia čia man tragedija. Gal, tiesiog, reikia poilsio smegenims.
Ramaus pasivaikščiojimo po tylą.
2016-03-19 22:49
Dėkui, Agu Kitki, dėkui. Tu kažkur po Galaktikas trankaisi, nors sakai, kad visuomet Vilniuje, aš po Savęsp pasišovęs pasitrankyti, nors irgi dažniausia Vilniuje. Ir vis dėlto lyg ir susitinkame ne tik Teresiukės reikalais, bet ir gyvenimo pajautose.
Geros tylos ne tk ausų bugneliuose linkiu, bet ir dvasioje...
2016-03-19 22:31
Kaip galima būti reikalingu kitiems, jei net sau savęs nereikia?
2016-03-19 22:05
Nereikia gailėtis to laiko, nes dabar turite kitą laiką, tai didis mėgavimosi laikas, kai nereikia rašyti ir nereikia jaudintis dėl to, kad nereikia rašyti, tada jautiesi laisvu, be galo laisvu, gali atsidaryti langų uždangalus ir žiūrėti į sniegą, gali žiūrėti į eiles ir džiaugtis, kad jie moka taip gražiai rašyti, gali klausytis ir girdėti kaip ausų bugnelius pripildo tyla ir džiaugtis, kad turi TYLĄ. Tyla įsiranganti į ausų būgnelius yra stebuklas, tai prabangi prekė, kurios ne visada įkandi nupirkti, bet kurią kartais gali gauti nemokamai ir tada jautiesi kaip ištiktas stebuklo. Nes net sniegas, girdite? Sniegas girdisi...Jo kritimas, kurį ką tik pamatėte, švelnus jo besileidimas dabar atsikartoja jūsų ausų bugneliuose tokiomis švelniomis kojytėmis pereidamas per juos, kaip joks garsas, jokia netyla nesugebėtų to padaryti. - Visa, ką gauname ir kas mus ištinka yra stebuklas ir malonė, išskyrus tai, kas tai nėra, tačiau tai, ką parašėte dienoraštyje, prie pastarųjų nepriskirtina, jūs nebūkite, nes jau esate - laimingas, taip :)
2016-03-19 20:22
Tai kad aš čia bandžiau parašyti tik tai, ką jaučiu. Anksčiau nerašiau. Dar tas laikas nebuvo atėjęs. Štai ir dabar skaitinėju kas po akimis pasitaiko, o kad ateitų noras parašyti, ogi - ne. Ir tai ne todėl, ar kas skaito, ar neskaito. Tai laiko veikimo žmoguje pasekmė, efektas.
Irlabai prašau nemanyti, kad aš čia guodžiuosi, nepatenkintas savimi ar kaip kitaip.
2016-03-19 20:00
Ne, Pranuci, taip negalima, Jūs mane graudinate... Pusę metų kaip skaitau Jūsų eiles, dienoraštį, visada pakomentuoju, tai tada reiškia ir aš jau nereikalinga? Prisnigo ne tik gamtoje, bet ir į širdį...
Jei yra nors vienas skaitytojas, jau turite rašyti, nebent laukiate kažko tai? Kur tas Kitkits, vakar pabudino pavasarį, o šiandien langus sau ramiai valosi ... Einu jam už ausų patampyti.
2016-03-19 19:23
Ką reiškia nereikalingas? Man reikalingas, aš skaitau, Mintautė skaito, bebalsė skaito ir tai tik labai maža dalis Jūsų skaitytojų. Gal komentuojame retai, bet jeigu esi pasakęs tai vieną, antrą, trečia kartą, juk nesikartosi po kiekvienu kūriniu:)
Nebent jau pačiam atsibodo rašyt, tada žinoma, reikia padaryt pertrauką. Patiko, kaip po paskutiniu Jūsų kūriniu pakomentavo bebalsė:
"Skaitau Jūsų dienoraštį ir galvoju - kaip mums dažnai reikia ne kažką kitiems įrodinėti, o atsisėsti ir su savimi pasikalbėti, kad suprastumėme ko norime, ką galime ir dėl ko visa tai darome."
Manau Jums puikiai pavyksta pasikalbėt su savim taip, kad ir pašaliniam skaitytojui būtų įdomu ir suprantama!
|
|
|