@3

Sunkiai griaudė griaustinis.
Kaip pavargęs, netekęs jėgų,
bet griaudė.
Ir atrodė gražesnis lietus –
it ruduo į pavasarį būtų įplaukęs.

Gera būti, žmogau.
Įsiklausius, bent  kiek pagiedoti,
juolab, kad ir sintaksės giesmei nereikia.
Kaip nori suprask,
kaip nori priimk –
išsimėžiau save ir tikiu,
kad esi protingesnis.

Tai ne rudenio lapai po kojomis.
Taip šampanas žodžius suputoja.
Ne griaustinis, bet irgi, žmogau,
pavargau.