2011.I.04

Keisčiausias dalykas, kuris gali nutikti paprastam žmogui, tai savo esybės perpratimas. Tas akimirksnis, kai žmogus susivokia, koks iš tiesų yra, atmesdamas visus savo ir kitų moralės filtrus. Galbūt ir kiek per drąsu teigti, kad įmanoma perprasti save. Bet aš to ir neteigiu.

Tiesiog šiandien supratau, kad visa ko iki šiandienos vaikiausi, buvo skirta ne man pačiai, o kažkam kitam. Visą laiką, kažkam kitam. Keista susivokimo akimirka. Kai supranti, kad visą savo laiką (kuris vienintelis yra pastovią (aukštą) vertę turintis dalykas) skyrei kitiems, kurie, net nevertina tokio tavo dosnumo. Taigi. Savo pašviesėjusiu protu iškilmingai sau pasižadėjau daugiau taip nesielgti. Pasižadėjau, kad  daugiau nepaleisiu savo apsinuoginusios esybės iš raudonų nagų. Kad daugiau vaikščiodama gatvėmis nemiegosiu. Kad mano plačiai užmerktos akys bus budrios ir negailestingos. Pasižadėjau niekad daugiau nepaleisti meilės gyvenimui.