Rašyk
Eilės (72575)
Fantastika (2173)
Esė (1694)
Proza (10237)
Vaikams (2468)
Slam (49)
English (1093)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 100 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter




sadflowerr
sadflowerr
autoriaus id: 9241
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2015-07-02 09:39
Rašykas nuo: 2004-12-16 14:23
Paliko komentarų: 29
Mėgstamiausiuose: 1
 
Kartais liūdesys vaikšto gatvėmis, laipioja namų stogais, bučiuoja akis, žiūri pasislėpęs iš už kampo, lenda chrizantemų kvapu  į nosį, šneka per radiją...pulsuoja smilkiniuose...lyja.
Jo prirašyti laikraščiai, etiketės parduotuvėje, numerėliai ant namų sienų. Jis bėga baltais brūkšniais ant asfalto ir skauda byrančiais kaštonų žiedlapiais gegužę.
Net jei užsiklijuotum ausis, nosį, akis ir burną, net jei odą nusiluptum, jis vis tiek savo nematomais čiuptuvais įlįs į tavo esmę ir pagrobs viską iki paskutinės ląstelės membranos, iki paskutinio atomo ir jo sudedamųjų dalelių. Negali jo nusivilkti, nusiplauti - lenda per visus pojūčius, ir pasijunti esąs be galo vienkartinis...
Ir nėra jokios kontracepcijos, nėra izoliatorių, nėra skafandrų, apsaugančių nuo jo. Kartais net atrodo, kad, išskyrus liūdesį, pasaulyje nieko nėra – viskas, kas vadinasi kitaip, tėra mažytė apgaulė, žaidimas kaukėtais žodžiais, liūdesio atspindys veidrodyje, kairę paverčiantis dešine...


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...
Apie save
kasdienybės piligrimė