Paskutinis

Užspringo grumstuota žolė
Nebūties besignaibančiais pirštais.
Ir neleista į aukštį žiūrėt,
Nes atrodo, kad žvaigždės tirpsta.
Tiktai šauksmas medžio girdėt
Tyloje užšalusios bitės...
Ir įtrūkusi mūsų erdvė
Sutrupės
Ir atrodys lyg prisnigta...
Daugiakampės arkos briauna
Rėš dar degantį mudviejų dangų.
Tavo žvilgsnis kaltas tylės,
Prasilenks išsiilgusios rankos...