Ar aš sapnuoju?..

Galva sunki lyg švino gabalas nuo joje besisukančių minčių. Atrodo, kuo daugiau galvoji, tuo ji sunkiau sminga i minkštą pagalvę. Akių vokai, tarsi prilipę, nemažiau slegia. Garsų ir netolygiai retą kvėpavimą užgožia ausis pasiekianti ir, atrodo, iki pačio tolimiausio širdies kampelio nukeliaujanti rami muzika, kuri tarsi kalvis lydo šviną ir verčia jį platina..

Netrukus sunkumas lyg išgaruoja, akių vokai pasidaro lyg šilkas, o kvėpavimas nustoja buvęs chaotišku.. Girdžiu raminančią muziką visu kūnu ir, atrodo, visa siela.. Vis dar girdisi pašaliniai garsai, sklindantys pro mano miegamojo langą, o tarp muzikos ir tų garsų išnyra begarsis vaizdas.. Jis toks malonus ir neapsakomai gražus.. Jaučiuosi lyg bučiau patekęs i trimatę erdvę.. Ar aš sapnuoju?..