Kiekvieną rytą, žiūrėdamas į tavo blankias akis, galvočiau koks kiauras kibiras tu esi ir vėliau tuštuma apglėbtu niūrų rytą banalybes skraiste prie kavos. Tavo tuštumą ir lankstų kūną mylėdamas meluočiau sau iš visos širdies. Galiu atsispirt tavo skardžiam juokui – man nuo jo spengia ausyse. Kas būtum tu man?
Niekas viskame. Ramybės ir kvailumo simbolis sieloj. Todėl neklystu ir sakau ne. Neverta tęsti. Tavo naivia laime surišta knyga be raidžių man degina protą. Nebemylėk manęs.