Aš dievinu tą vėją, kuris įsisukdavo į mano šviesias garbanas.

Šiandien mano plaukai tiesūs, juodi. Bet vėjas tas pats. Kartais stipresnis, kartais ramesnis, bet toks pat beprotiškai malonus.
Jis primena ir tas stebuklingas akimirkas, kuriomis pasijausdavau lyg valdyčiau visą pasaulį.

Dabar pasaulis valdo mane. Bet kiekvieną rytą ir vakarą lyg maldą tariu - jau nebeilgai..

Prisimink, mane kai šoksi, nes aš prisiminsiu tave.