Atsikėliau apie vidudienį.Kambary buvo tvanku,kūnas buvo isvargęs tarsi po sunkios bemiegės nakties,nors miegojau ilgai...Naktį mane kankino sapnai...Visuomet sapnuoju tai, apie ką sukasi mano mintys,tai ko noriu ar ko nekenčiu...Vasara jau įpusėjo,bet prisipažinsiu niekad jos nemėgau...Atsikėlusi buvau apatiška visam išorianiam pasauliui...Pasistiprinusi nebeišmaniau, ką noriu veikti...Sėdau prie kompiuterio ir veikiau nežinia ką,naršiau inernetinius puslapius,bandydama nukreipti mintis kitur...bet visąlaik mąstau...mąstau apie JĮ...apie daug dalykų...Pažiūrėjusi 'Simpsonus" pajutau ,kaip nepastebimai o kartu ir bauginanciai letai eina laikas...bijau, kad tai tęsis visa vasarą...o juk reikia tiek nedaug ,kad tai pasikeistų...tačiau kaip elgtis, kad tai pasiektum?nejau as tapau viena is tu emo mergaičių, kurios gailsisi savęs/ne.aš to nenoriu.ir tokia nesu.veikiau aš ieškau progų pažinti save ir rasti savo kelią.