šiandieną jaučiuosi keistai
lyg aš nebebūčiau savim
taip noriu išlėkti tolyn
savo miestą palikti praeity

tu žinai,pats brangiausias esi
gal todėl mes ir žaidžiam
it smėlio dėžėj
kaip vaikystėje mėgom

už lango tamsu
bet greitai prašvis
prasi minutei mane
gal tai tave sustabdys

šią naktį skiriu vien tik tau
žinau,nepamiršiu ir ryt
pagalvot kaip laikais
taip geriau nei žiūrėt į akis pilnas melo