Ar gali išeiti ir sudegti sniegu
Vėl užmerkti akis, pamatyti žvaigždes
Tyliai verkt lietumi ir užmigti drugiu
Ar gali per ledą parbėgti basom
Skausmą ir pyktį palikęs aušroj
Veidą nuprausti rasoj ir nenurausti
Ar gali bent sau nemeluot
Pripažinti jos skausmą jauti
Jog jis giliai įsirėžęs širdį
Ar gali nors minutei vienai
Pamiršt kai tyliai šaukiau „NEKENČIU“
Nors iš tikro kartojau „TIKIU“
Ar galėsiu kada ir vėl pamatyti
Nuoširdų besišypsantį veidą
Ar teks ir vėl jį tik prisiminti sapne
Ar akys pavargusios tokios
Dar gali laidyti žaibus žemyn
Į manąjį jausmą tyriausią