Kartais pagalvoju, kiek daug as siame gyvenime nezinau...Nezinau, nei kas mano gyvenime paskikeis rytoj, po menesio, metu.Nezinau, kuo busiu uzaugus ir kokio gyvenimo as sulauksiu. ..
Tezinau savo varda,akiu spalva ir galiu didziuotis, kad didelej minioje save atpazinciau. Tik tiek...Ir ta nezinomybe mane kartais taip beviltiskai kankina...Argi viskas nebutu paprasciau, jei zinociau kokia diena isaus rytoj...Zinau, gal tada ir nebebutu taip idomu gyventi, bet juk jaustis likimo tampomai kaip lele irgi nelabai smagu...Ak tos staigmenos staigmeneles...Kokia gi as gausiu ryt?Nezinia...